Nutirpus sniegui ypač išryškėja visžalių augalų grožis. Šiuo metu miškuose labai gerai pastebimi puošnūs pataisinių šeimos augalai. Vartotojiškos visuomenės atstovui taip ir tiesiasi ranka šiuos gražius augalus išrauti, papuošti jais floristines kompozicijas. Tačiau prieš tiesiant ranką rauti, susimąstykime – ką žinome apie šiuos augalus nuo senų senovės augančius Lietuvoje ir šiuo metu nykstančius? Juk kad išaugtų tokie augalai reikia 20 ar net ir 30 metų! O sunaikinti pakanka sekundės. Pataisinių šeimos augalai – seniausia iki šiol egzistuojanti sporinių induočių augalų grupė, prieš 400 mln. metų buvusi pagrindiniu sausumos floros elementu. Tada Žemėje augo medžio pavidalo šios grupės augalai. Tik žoliniai išliko ir auga iki šiol. Jų lapai smulkūs (mikrofilija), tankiai apauga stiebą ir šakeles. Dauginasi sporomis. Mūsų matomi augalai yra sporofitai, o dirvoje, smulkūs, gumbo formos, būna jų gametofitai. Lietuvoje šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Jie įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, o patvankinis pataisiukas ir statusis atgiris – įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Lietuvoje savaime auga šių pataisinių (Lycopodiaceae) šeimos rūšių augalai:
• statusis atgiris (Huperzia selago), augalo šakelės vienodo ilgo, žalių lapų pamate susidaro sporangės su sporomis, sporinių varpučių nesudaro;

• pataisas varinčius (miškinis pataisas; Lycopodium annotinum), augalai išaugina sporines varputes, kurios yra šakelių viršūnėse, bekotės;

• vaistinis pataisas (pataisas šarkakojis; Lycopodium clavatum), augalai išaugina sporines varputes, kurios yra šakelių viršūnėse, ilgakotės;

• patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata), šakelių viršūnė sustorėjusi, jos lapų pamate susidaro sporangės;
• padraikų šakelės plokščios, lapai žvyniški; dvišakė padraika (Diphasiastrum complanatum); trivarpė padraika (Diphasiastrum tristachyum);

Už saugomų laukinių augalų neteisėtą rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 28 iki 289 eurų, o už augavietės sunaikinimą (raunant pataisus jų augavietė sunaikinama) – iki 144 eurų.

Gėrėkimės, džiaukimės atbundančia gamta, tačiau neskinkime, neraukime, nelaužykime pirmos trapios pavasario gyvybės. Jau žiedus skleidžia žibuoklės ir kiti pavasario augalai, lai jie auga savo augavietėse ir ilgai daugeliui žmonių teikia džiaugsmą.

Aplinkos apsaugos poskyris