Retų ir saugomų augalų kolekcija – visuomenės aplinkosauginio švietimo erdvė

Paskelbta 2013-06-26

2013 metų birželio 7 dieną Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus specialistai kartu su Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos katedros dėstytojais bei Želdynai ir jų dizainas specialybės studentais organizavo Atvirų durų dieną retų ir saugomų augalų kolekcijoje. Renginys skirtas Pasaulinei aplinkos dienai paminėti, skatinti visuomenę pažinti ir saugoti biologinę įvairovę.

Lietuvoje yra sukauptos turtingos augalų rūšimis augalų kolekcijos. Vienos jų priklauso mokslo ir mokymo įstaigoms, kitos yra privačios. Mokslo ir mokymo įstaigose auginamų augalų kolekcijų pagrindiniai uždaviniai: moksliniai augalų tyrimai, selekcinis darbas; pažintiniai, mokomieji; švietėjiška veikla, augalų populiarinimas; retų, nykstančių augalų išsaugojimas, genetinių išteklių saugojimas.

Augalų kolekcijos kol kas nėra efektyviai naudojamos edukacinei veiklai. Paprastai prie augalų esančios etiketės informuoja tik apie augalo gentį, rūšį, šeimą ir kilmę. Tačiau vis tiek tokia erdvė atlieka pažintinę funkciją.  Tokių edukacinių erdvių ypač pasigendama mokymo įstaigų aplinkoje. Mokymosi ir pažintiniams tikslams įgyvendinti augalų kolekcijose didžiausias trūkumas yra informacinės sistemos stoka.

Norint saugoti augalus pirmiausia juos reikia gerai pažinti. Gamtoje surasti ir pamatyti saugomus ir nykstančius augalus gamtos mylėtojams yra sudėtinga. Šiuo atveju svarbų švietėjišką darbą gali atlikti saugomų augalų kolekcijos. Tokia kolekcija ir buvo sukurta apie 1970 metus Buivydiškėse. Kolekcijos kūrimo iniciatorė – Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) profesorė Elena Šapokienė. Kolekcijoje mokėsi pažinti augalus studentai, ne vienas kurių pasirinko gamtininko-pedagogo, botaniko kelią. Kai kurie jų patys pradėjo kurti retų augalų kolekcijas. Pavyzdžiui, Vilniuje retus augalus kolekcionuoja mokytojas Gintaras Nenartavičius. Šiuo metu Kraštotvarkos katedros bendruomenei kuruoti kolekciją padeda Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė doc. dr. Ona Motiejūnaitė, kuri prisidėjo prie kolekcijos kūrimo jau studijų metais ir parengė bei apgynė šia tema diplominį darbą.

Retų ir saugomų augalų kolekcija Vilniaus kolegijos ATF Kraštotvarkos katedros žaliojoje erdvėje

Atvirų durų dieną su kolekcija vilniečius supažindino Kraštotvarkos katedros vedėja doc. dr. Gražina Palaitytė, dėstytoja Inga Jančauskienė. Ekskursiją ir viktoriną kolekcijoje vedė dr. Ona Motiejūnaitė. Renginio metu buvo galima detaliau susipažinti su saugomais augalais ir jų ekonomine reikšme. Mokytis pažinti augalus ir jų savybes padeda prie kiekvieno augalo esanti etiketė, kurioje nurodytas augalo vardas ir svarbiausios savybės, nykimo priežastys ir saugojimo būdai. Kolekcijos privalumas yra tas, kad augalus galima liesti, uostyti, tyrinėti iš visų pusių ir visais metų laikais.

Atvirų durų diena saugomų ir retų augalų kolekcijoje – puiki galimybė pažinti saugomus augalus, diskutuoti jų nykimo ir apsaugos klausimais. Daugiametė blizgė (Lunaria rediviva) įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum) – saugomas, dekoratyvus, vaistinis augalas,  pavadintas graikų filosofo Palemono vardu.

Ši kolekcija, neskaitant botanikos sodo, viena pirmųjų edukacinių erdvių Vilniuje, pritaikyta visuomenės aplinkosauginiam švietimui. Švietimo įstaigos, norinčios kolekcijoje organizuoti edukacinius renginius, gali kreiptis į Kraštotvarkos katedrą telefonu 8 (5) 219 7948, konsultacijos telefonu 86 9804724 (Ona Motiejūnaitė).

Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris) – vėdryninių šeimos, retas, dekoratyvinis augalas, nuo seno auginamas etnografiniuose darželiuose.

Vaistinis kietagrūdis (Lithospermum officinale), saugomas, vaistinis, dekoratyvus augalas

Lietuvoje esančios augalų kolekcijos turi didelę mokslinę, švietėjišką ir pažintinę vertę. Įrengus lankymui reikalingą infrastruktūrą ir informacinę sistemą, šios kolekcijos galėtų tapti rekreaciniais- pažintiniais centrais, kuriuose įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės galėtų tobulinti gamtamokslinę kompetenciją. Tuo tikslu vietinės bendruomenės bendradarbiaujant su savivaldybe turėtų rengti edukacinių erdvių projektus visuomenės aplinkosauginio švietimo veikloms vykdyti.

Gebenė lipikė (Hedera helix) – nuodingas, vaistinis, saugomas, dekoratyvus augalas. Nuo seno gebenės lapų motyvai naudoti architektūros objektams puošti. Lietuvoje ji auga ant savo arealo ribos, todėl retai žydi ir dera. Grupė kolekcijos lankytojų prie sibirinio vilkdalgio (raudonosios knygos augalas).                    Vaistinė raitinytė (Gratiola officinalis).

Reti, saugomi, dekoratyvūs mūsų krašto augalai: miškinė lelija (Lilium martagon), ilgagalvis dobilas (Trifolium rubens), lieknoji plukė (Anemone sylvestris).

Stačioji notra (Stachys recta), meškinis česnakas (Allium ursinum),  juodasis čemerys (Veratrum nigrum)

Didžioji astrancija (Astrantia major) – saugomas, dekoratyvus augalas

Gamta mus labiausiai stebina smulkmenomis (Ž.A. Fabras). Išmokime pamatyti tas smulkmenas ir suvokti jų didingumą, tada kiekvienas suprasime: ne aš gamtoje pats svarbiausias.

Aplinkos apsaugos skyrius