Fabijoniškių sąvartyne hidrocheminiai ir vandens / filtrato cheminiai tyrimai buvo atliekami šešiose vietose. Kartu buvo nustatomi ir kiti rodikliai, tokie kaip fosforas, fenolio ir organinės medžiagos kiekis bei sunkieji metalai. Šalia šių tyrimų buvo atliekami sąvartyno dujų tyrimai, nustatant dujų sudėtį, temperatūrą ir slėgį.
Atsižvelgiant į 2021 m. gautus tyrimų rezultatus, darytinos šios išvados:
- 2021 metais Fabijoniškių sąvartyne filtratas buvo apie 42,0 m aukščiau nei gruntinis ar tarpsluoksninis vanduo, todėl buvo hidrauliškai nesusijęs su juo, t. y. lyg “pakabintas” virš gruntinio vandens lygio. Gręžinyje Nr. 37422 filtrato lygis buvo net 5,80 m aukščiau nei anksčiau stebėtas vidutinis, o šalia jo įrengtuose gręžiniuose požeminio vandens lygis buvo 0,46 – 0,54 m giliau nei anksčiau stebėtas vidutinis vandens lygis.
- Požeminiame vandenyje / filtrate, vertinant pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. D1-230 „Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai“, bendrųjų cheminių komponentų ribinę vertę viršijo tik nitratai poste Nr. 20168 (104 mg/l) – 1,04 karto ir poste Nr. 27Fp (505 mg/l) – 5,05 karto. Vertinant sunkiųjų metalų kiekius, poste Nr. 27Fp buvo nustatyta nikelio koncentracija, kuri ribinę vertę (RV) viršijo 1,6 karto, o poste Nr. 37422 buvo nustatyta chromo koncentracija, kuri RV viršijo 2,6 karto.
- Posto Nr. 37422 požeminiame vandenyje / filtrate, vertinant pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. D1-236 „Nuotekų tvarkymo reglamentas“, buvo nustatyta fenolio skaičiaus koncentracija (0,28 mg/l), kuri viršijo didžiausią leistiną koncentraciją 1,4 karto.
- Netoli sąvartyno ar jo apylinkėse galima rasti įrengtų šulinių ar individualių gręžinių, todėl požeminio vandens tyrimų rezultatus santykinai galima palyginti ir su didžiausiomis leistinomis koncentracijomis pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2017 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Vertinant požeminio vandens / filtrato rezultatus pagal šią higienos normą, matyti, kad tam tikrose vietose normas viršijo chloridai, nitritai, natris, amonis, kadmis, chromas, nikelis, permanganato skaičius. Akcentuotina, kad sąvartynų aplinkos vandenį, o juo labiau – filtratą, su geriamo vandens normatyvais tiesiogiai lyginti galima, tačiau ne visai korektiška.
- Fabijoniškių sąvartyno filtratui išlieka būdingas didelis organikos kiekis, kurį rodo permanganato skaičius (PS) ir cheminis deguonies suvartojimas (ChDS). Vertinant pagal ChDS ir PS santykį, kuris svyravo nuo 4,4 (poste Nr. 27Fp) iki 13,4 (poste Nr. 37422), tarša organine medžiaga 2021 metais buvo suaktyvėjusi, t. y. pakankamai šviežia.
- Atlikti dujų matavimai parodė, kad Fabijoniškių sąvartyne išlieka pakankamai didelė metano dujų koncentracija, kuri sudarė 71,4 % (postas Nr. 37422).
- Kadangi šalia Fabijoniškių sąvartyno yra gyvenamųjų namų kvartalai, buvo atliekami dujų sudėties matavimai ir pietrytiniame pakraštyje esančiuose garažuose (vieta 2Fd) bei gyvenamojo namo rūsyje (vieta 3Fd), kurių rezultatuose sąvartyno dujų nerasta, o sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija siekė 0,22 %.
Apibendrinat, galima teigti, kad 2021 m. Fabijoniškių sąvartyno požeminio vandens monitoringo rezultatai neįtakojo Vilniaus mieste esančių vandenviečių vandens kokybės.
Plačiau susižainti su 2021 m. ataskaita.