Praeities taršos šaltinių (uždarytų sąvartynų) monitoringas Vilniaus mieste vykdomas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą aplinkos monitoringo 2017 – 2022 m. programą.  Šio monitoringo tikslas – stebėti, vertinti ir prognozuoti požeminio vandens, esančio po buvusiais sąvartynais ar šalia jų, cheminės būklės rodiklių pokyčius. Gautos informacijos pagrindu savivaldybė analizuoja ir vertina šios aplinkos duomenis, vertina ir prognozuoja gamtinės aplinkos pokyčius ir galimas pasekmes bei teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją visuomenei ir valstybės institucijoms.

2020 m. Vilniaus praeities taršos šaltinių monitoringas buvo vykdomas įmonės UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pagal 2017 – 2022 m. programos bei Vilniaus miesto savivaldybės numatytą stebėjimų periodiškumą, atliekant stebėjimus uždarytuose Fabijoniškių, Lentvario bei Polocko sąvartynuose.

Trumpai, apibūdinant analizuojamus sąvartynus:

• Fabijoniškių sąvartynas yra šiaurinėje Vilniaus miesto dalyje, Fabijoniškių seniūnijos teritorijoje. Sąvartyne atliekos pradėtos kaupti 1962 metais išeksploatuotame smėlio–žvyro karjere, jis uždarytas ir dalinai rekultivuotas 1987 metais. Jame buvo kaupiamos buitinės ir pramoninės atliekos. Jo plotas apie 15 ha.
• Lentvario sąvartynas yra Vilniaus miesto Panerių seniūnijoje. Sąvartynas buvo eksploatuojamas 1966 – 1987 metais. Jame kauptos buitinės, tekstilės, plastmasės, medienos ir pramonės rūšių atliekos. Menamas atliekų sąvartos plotas apie 10 ha. 1990 metais sąvartynas buvo rekultivuotas užpilant nedidelį netolygų dangos sluoksnį.
• Polocko sąvartynas yra rytinėje miesto dalyje, šalia S. Batoro g., Naujosios Vilnios seniūnijos, Pavilnių regioninio parko, teritorijoje. Jis įkurtas žvyro išeksploatuotame karjere netrukus po II pasaulinio karo, uždarytas apie 1979 m., o 1984 m. dalinai rekultivuotas. Sąvartyno plotas apie 11 ha, kuriame buvo kaupiamos nerūšiuotos buitinės ir statybinės, naftos produktų ir kt. atliekos.

Ataskaitiniu laikotarpiu, iš 7 Fabijoniškių sąvartyno tiriamų vietų, analizuojamos buvo 6, kadangi, 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje vykusių statybos darbų metu, gręžinys Nr. 20174  buvo sunaikintas. Tuo tarpu iš 4 Lentvario sąvartyno numatytų vietų, 2020 m. buvo tiriami trys, nes iš gręžinio Nr. 37424 vandens bandinių nepavyko paimti dėl techninių kliūčių. Polocko sąvartyne tyrimai buvo atlikti esamuose dviejuose postuose. Taigi, 2020 m. laikotarpiu, tyrimai buvo atliekami 11 vietų.

2020 m. sąvartynų tyrimų apimtis sudarė: gruntinio vandens lygio matavimai; požeminio vandens (ar filtrato) kokybės tyrimų atlikimas, atliekant bendrąją cheminę analizę, fenolių, bendro azoto ir sunkiųjų metalų tyrimus bei dujų sudėties atlikimas. Gauti požeminio vandens tyrimų rezultatai buvo lyginami su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (Žin., 2008, Nr. 53-1987, su vėlesniais pakeitimais), (toliau – Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų reikalavimai) bei Lietuvos higienos norma HN 24:2017 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606, su vėlesniais pakeitimais), (toliau – HN 24:2017), o sąvartynuose susidaręs filtratas papildomai su Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103, su vėlesniais pataisymais), (toliau – Reglamentas).

Vertinant 2020 m. gautus tyrimų rezultatus galime daryti šias išvadas:

• Visi tirti sąvartynai yra požeminio vandens mitybos srityse, kur vyrauja vertikaliai slūgsanti filtracija. Fabijoniškių, Lentvario ir Polocko sąvartynuose filtratas ar sąvartynų ekstraktas yra aukščiau nei gruntinis vanduo, todėl tiesiogiai nėra susieti.
• Filtrato lygis, priklausomai nuo sąvartyno vietos, buvo ne vienodas: Fabijoniškių sąvartyne (gręžinys Nr. 37422) buvo 0,76 m aukščiau nei anksčiau stebėtas daugiametis vidutinis, tačiau šalia jo įrengtuose kituose gręžiniuose požeminio vandens lygis buvo 0,15-0,37 m giliau nei anksčiau stebėtas vidutinis vandens lygis; Lentvario sąvartyne ir jo aplinkoje – 0,3-0,6 m giliau nei anksčiau stebėtas vidutinis; Polocko sąvartyne filtratas buvo panašiame aukštyje kaip daugiametis vidutinis.
• Fabijoniškių sąvartyno filtrate (gręžinys Nr. 37422), bendroji mineralizacija, dėl jame rasto didelio kiekio chlorido, hidrokarbonato, natrio ir kalio, buvo 15,8 g/l ir tai yra apie 1,3 karto didesnė nei pernai. Šiame sąvartyne, pagal cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų reikalavimus, viršijo chlorido (apie 3,5 karto), nikelio (1,8 karto) bei chromo (4,3 karto) koncentracijos. Sąvartyne nustatytas ir organinės taršos suaktyvėjimas, kurį rodo permanganato skaičiaus (PS) ir cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) santykis didesnis kaip 4, o taip pat išmatuota didelė amonio koncentracija, viršijanti Reglamentą apie 334 kartus. Tarša nuo sąvartyno sklinda netoli, kadangi už 210 m esančio gręžinio Nr. 20170 vanduo išliko santykinai švarus. Gilesni sluoksniai po sąvartynu taip pat išliko neužteršti (gręžinys Nr. 2437), o vandens kokybė atitiko visus HN 24:2017 reikalavimus.
• Lentvario sąvartyno ekstrakte (gręžinys Nr. 37423), bendroji mineralizacija buvo 8,5 g/l ir ji buvo 1,1 karto didesnė nei nustatyta pernai. Sąvartyno ekstrakte rasta labai daug chlorido, hidrokarbonato, natrio, kalio ir kai kurių azoto junginių bei sunkiųjų metalų, tačiau tik chlorido koncentracija apie 2,6 kartus viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų reikalavimus. Vertinant pagal Reglamento reikalavimus, DLK į gamtinę aplinką apie 1,3 karto viršijo chloridas ir 22,5 karto bendrasis azotas. Lentvario sąvartyno ekstraktui taip pat buvo būdingas didelis organinės medžiagos kiekis bei didelė amonio koncentracija, kuri pagal Reglamentą viršijo apie 99,4 kartus. Lentvario sąvartyno poveikis požeminiam vandeniui daugiausia pasireiškė šalia sąvartos, kur yra įrengti gręžiniai Nr. 35344 ir 35345, kadangi iš šių gręžinių imtuose vandens bandiniuose pakankamai daug rasta amonio, natrio, chloridų, kalio, o taip pat didelis organinės medžiagos kiekis. Vis dėlto gruntiniame vandenyje šalia Lentvario sąvartos nerasta tokių cheminių komponentų, kurie viršytų DLK pagal Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų reikalavimus, todėl tarša nuo šio sąvartyno toli nesklido.
• Vandens bandinyje, iš Polocko sąvartyno gręžinio Nr. 37407, bendroji mineralizacija buvo apie 2,8 g/l ir panaši į ankstesniais metais nustatytą. Vertinant pagal daugumą tirtų cheminių komponentų, šiame gręžinyje esantis vanduo buvo santykinai švarus, lyginant su Fabijoniškių ir Lentvario sąvartynais, tačiau jame taip pat nemažai rasta  hidrokarbonato, kai kurių azoto junginių ir organinės medžiagos. Iš visų cheminių komponentų tik amonis (apie 23,4 kartus) ir bendrasis azotas (4,4 karto) viršijo DLK į gamtinę aplinką, jeigu vertinti pagal Reglamentą.
• Fabijoniškių, Lentvario ir Polocko sąvartynų atliekų kaupuose vis dar gaminasi nemažas metano dujų kiekis, kurių koncentracija siekė nuo 23,8 (Polocko) iki 70,3 (Fabijoniškių) procentų. Matavimų metu visų uždarytų sąvartynų dujos neišsiskyrė į atmosferą, kadangi sąvartų kaupe buvos neigiamas slėgis.
• Kadangi šalia Fabijoniškių sąvartyno yra gyvenamųjų namų kvartalai, buvo atliekami dujų sudėties matavimai ir pietrytiniame pakraštyje esančiuose garažuose (vieta 2Fd) bei gyvenamojo namo rūsyje (vieta 3Fd), kurių rezultatuose sąvartyno dujų nerasta, tačiau Fabijoniškių sąvartyno pakraštyje (gręžinys 4Fd) metano koncentracija buvo 0,24 %.

Apibendrinant uždarytų praeities taršos šaltinių 2020 m. požeminio vandens monitoringo rezultatus, galime teigti, kad tinkle stebima požeminio vandens lygio ir hidrocheminės sudėties kaita kol kas esminiai neįtakojo Vilniaus miesto vandenviečių vandens kokybės. Detali hidrodinaminių ir hidrocheminių duomenų analizė bus pateikta galutinėje 2017-2022 metų ataskaitoje.

Su detaliais tyrimais galima susipažinti 2020 m. ataskaitoje.