Pedagogų kelionė po nuostabų augalų pasaulį

Paskelbta 2021-10-04

2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto lopšelių-darželių pedagogai dalyvavo 8 val. trukmės seminare „Žaliosios edukacinės erdvės VDU Kauno botanikos sode“ ir susipažino su žaliųjų edukacinių erdvių įrengimu, biologine įvairove, jos pritaikymo edukacijai galimybėmis. Šį visuomenės aplinkosauginio švietimo seminarą organizavo Vilniaus kolegijos Kraštotvarkos ir agroverslo technologijos katedra ir Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris. VDU Kauno botanikos sodas, įkurtas 1923 metais žymaus šveicarų kilmės botaniko Konstantino Regelio (1890-1970) iniciatyva, yra žaliųjų edukacinių erdvių visuma, pasakojanti augalų evoliucijos, jų mokslinių tyrimų, įvairovės, nykimo ir apsaugos, taikymo žmonių reikmėms istorijas. Nuo pat įkūrimo dienos sodas iki šiol žaliuoja toje pačioje vietoje ir pasakoja savo istorijas. K. Regelis didelę reikšmę skyrė ne tik moksliniams tyrimams, tačiau ir gyventojų švietimui, edukacijai. Gyvendamas Kaune jis parengė mokyklai ir studentams skirtus augalų sistematikos vadovėlius.

Džiugu, kad gamta seminaro dalyviams nepašykštėjo gero oro, todėl visi gerai nusiteikę, susipažinę su sodo planu ir trumpa istorija, leidosi į kelionę po nuostabų augalų pasaulį.

Lauko kolekcijose pranešimus skaitė ir seminaro dalyvius konsultavo VDU Kauno botanikos sodo specialistai – selekcinininkas, botanikas, dr. Arūnas Balsevičius, gamtos tyrėjas ir botanikas Kęstutis Obelevičius.  Augalų asortimento parinkimo klausimais pranešimus skaitė ir konsultavo dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybės ekologė) ir Kristina Balnytė (VU botanikos sodo botanikė). Seminaro dalyviai tobulino dalykinę, gamtamokslinę ir bendrąsias kompetencijas. Seminaro lektoriai džiaugiasi žingeidžia auditorija:

Susipažįstant su sodo dendrologijos skyriaus augalais, aptartos galimybės juos naudoti edukacinėse erdvėse. Medžiai ir krūmai, jau pasipuošę auksiniu rudens apdaru, džiugino akis. Išskirtiniu požymiu, maloniu vanilės, karamelės mišinio kvapu, išsiskyrė japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum). Tai jo vystantys lapai skleidžia tokį malonų aromatą. Medžio lapai gražiai gelsta – šviesi geltona, kaip saulės spinduliai, lapų spalva matoma iš toli.

Netoli puošmedžio auga dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba) – augalas „gyvoji iškasena“, reliktas iš dinozaurų laikų (seniausia žinoma medžių rūšis, egzistavusi dar prieš 270 milijonų metų), Getės medis, ilgaamžiškumo, patvarios draugystės simbolis. Tiek ir dar daugiau savybių priskiriama šiam unikaliam augalui, mūsų pušies giminaičiui, turinčiam vėduoklės formos lapus. Ginkmedžio lapų forma žavi menininkus, architektus, rašytojus, juvelyrus. Todėl lapo formas galime pamatyti ant pastatų, papuošalų ir įvairių daiktų (vazų, šviestuvų ir kt.). Garsėja medis ir atsparumu aplinkos veiksniams: po Hirošimos atominio sprogimo 2 km spinduliu išliko gyvi 170 medžių, kurie vadinami bendru vardu hibakujumoku („išgyvenęs medis“). Iki šių dienų išliko 7 to laikmečio ginkmedžių palikuonys, kurių sėklos ir sodinukai dovanojami įvairiems pasaulio sodams, o sodinukai sodinami rugpjūčio 6 dieną. Ginkmedžio būna vyriški ir moteriški individai (dvinamis augalas). Moteriški individai subrandina sėklas su sultingu apysėkliu, savo forma primenančias gelsvai žalsvas slyveles. Vidinė sėklos dalis valgoma. Ginkmedis paplitęs Kinijoje ir Japonijoje. 1730 metais pradėtas auginti Europoje ir plačiai auginamas parkuose ir soduose, kai kurių miestų (Berlynas, Drezdenas ir kt.) gatvėse. Nereiklus augalas, tačiau auginant Lietuvoje jam reikia parinkti apsaugotą nuo vėjų, šiltesnę vietą. Tinkamas derlingas, kalkingas dirvožemis. Augalas itin tinkamas auginti daugiadisciplininėse edukacinėse aplinkose, „Dinozaurų kampelis“, „Augalų evoliucija“ ir kitose erdvėse.

Mokytojos atkreipė dėmesį į medį stambiais lapais ir daugybe ilgų nusvirusių, ankšties pavidalo vaisių. Tai paprastoji katalpa (Catalpa bignonioides). Genties pavadinimas indų kalboje reiškia „dramblio ausis“ – lapai dideli (iki 25 cm ilgio ir maždaug tiek pat pločio, širdišku pamatu, ilgu lapkočiu) kaip dramblio ausys. Vaisiai 20-50 cm ilgio dėžutės, su daugybe smulkių du sparnelius turinčių sėklų. Dėžutės kabo ant medžio visą žiemą.

Paprastojo buko (Fagus sylvatica) kamieno tvirtumu belieka stebėtis. O jo laja tokia tanki, kad apačioje nėra žolinės dangos. Toks galingas tvirtas šis medis!

Lyros formos lapais pasipuošęs medis – gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera) . Tulpės formos žiedai buvo birželio mėnesį, dabar jau bręsta vaisiai. Tai iš Šiaurės Amerikos kilęs dekoratyvinis medis. Tinkamas auginti augalų evoliucijai skirtose edukacinėse erdvėse kartu su magnolijomis ir ginkmedžiais. Vietą reikia parinkti saulėtą, dirvožemis turi būti derlingas, drėgnas, laidus, tinka vidutinio sunkumo priemolis. Europoje pirmieji pradėjo auginti anglai XVII amžiuje, vėliau pradėtas auginti visoje Europoje.

Dar vienas įdomus augalas, susijęs su augalų evoliucija – tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides).  Reliktinė rūšis, kreidos periodu ir kainozojaus eros pradžioje buvo paplitusi Europoje, Sibire, Grenlandijoje, Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Buvo manoma, kad šie augalai mūsų Žemėje jau išnykę, mokslininkai buvo radę tik jų fosilijų. Tačiau 1943 metais, Kinijoje buvo rastos augančios metasekvojos (mokslininkai jas identifikavo 1948 metais). Tai buvo svarbus botaninis atradimas. Dabar metasekvojos auginamos botanikos soduose, o šiltų kraštų šalyse ir parkuose. Ilgaamžiai, vasaržaliai augalai. Spygliai švelnūs, linijiški. VDU botanikos sode metasekvojos pirmą kartą sporifikavo sulaukusios 60 metų amžiaus.

Kita botaninė sensacija auga oranžerijoje – dinozaurų laikus menantis medis kilnioji volemija  (Wollemia nobilis), kuri atrasta 1994 metais Australijoje. Žinoma, kad volemija augo jau prieš 200 milijonų metų. Tai iki 40 metrų aukščio išaugantis spygliuotis medis. Augalas greit buvo padaugintas ir sodinukai dovanojami pasaulio botanikos sodams. Tuo gali užsiimti tik organizacija „Wollemi International“.

Ilgą laiką žinojome, kad pušų vienas iš požymių, spyglių skaičius kuokšte – nuo 2 iki 5. Tačiau yra ir vienaspyglė pušis (Pinus monophylla), kurią pamatėme sode.

Gudobelės, šermukšniai, erškėtrožės stebino rūšių įvairove ir buvo įdomu palyginti jų vaisius. Sudomino ir gausiai deranti paprastoji cidonija, kurios vaisius galima naudoti taip pat kaip ir svarainius.

Nors daug gėlių jau baigė žydėti, tačiau sode dar daugybė rudenį žydinčių daugiamečių ir vienmečių augalų. Nuostabūs, spalvingi gėlynai tikra sodo puošmena. Kiek sumanumo, darbo reikėjo sukuriant tokį grožį! Didžiulės spalvingos jurginų kolekcijos.

Atskira jurginų ekspozicija skirta Lietuvos selekcininkų sukurtoms veislėms. Jurginų graižų dydis, spalva labai skiriasi. Eksponuojama daug jurginų veislių, išvestų Arūno Balsevičiaus, Algirdo Gražio, Jono Auksuolio Liutkevičiaus ir kitų. Lietuviškų veislių jurginai žaliosiose edukacinėse erdvėse prezentuotų Lietuvos tyrėjų darbus, supažindintų su kruopščiu selekcininkų triūsu, selekcijos pasiekimais. Tačiau įsigyti šių augalų gana problematiška.

Dr. Arūnas Balsevičius supažindino su augalų auginimo naudojant durpių briketus technologija. Šia augalų auginimo būdas pasitvirtino, augalai gerai auga, mažėja priežiūros darbų. Geras pavyzdys – daugiašakniu snapučiu apsodintos lysvės, atskiri ekspozicijų laukeliai.

Su Lietuvos floros retais augalais supažindino Kęstutis Obelevičius. Atkreipėme dėmesį į lietuvinę naktižiedę (Silene lithuanica), kuri auga Dzūkijos smėlynuose ir garsina Lietuvos vardą, augalą reliktą – beržą keružį (Betula nana), dar žydintį gencijoną, kurį galima pamatyti natūraliai augantį Žuvinto pievose, dekoratyvinę didžiažiedę juodgalvę, kryžminę kimbarą, paprastąją raistenę. paprastąją šertvę, durpyninį bereinį ir daug kitų retų augalų.

Gėrėjomės rudeninio vėlyvio žiedais (nuodingas augalas). Net pankolis ekspozicijoje atrodė įspūdingai – įdomus augalas edukacinėms erdvėms. Dar žydėjo ir budlėjos, drugelių krūmais vadinamos. Rudas aksomines galvas iškėlę vandenyje augo švendrai. Iki pat šalnų žydintis snaputis veislė ‘Rozanne‘. Raibo akys ir sukosi galva nuo augalų įvairovės…

Oranžerijoje stebino atogrąžų ir kitų šiltųjų kraštų augalų įvairovė, sukulentai, epifitai. Štai saldžiojo pupmedžio (dar vadinamas saldžiąja ceratonija, Šv. Jono medžiu; Ceratonia siliqua) sėklos yra pastovaus svorio (0,2 g), todėl buvo naudojamos brangakmeniams sverti ir iš ceratonijos vardo kilęs žodis karatas. Melionmedis brandino didžiulius vaisius – papajas. Tokio vaisiaus svoris gali siekti 1,5 kg. Fikusas išleidęs žemę siekiančias orines šaknis, kurios gali tapti kamienais naujų fikusų. Palmės, bananai (žolinis augalas), cikai, agavos, stulpeniai ir daugybė kitų augalų, kurių kiekvienas turi savo istoriją…

Buvo įspūdinga kelionė po augalų pasaulį. Turiningi, prasmingi susitikimai su lektoriais, savo darbo profesionalais, nuoširdžiai ir smagiai besidalijančiais gausiomis žiniomis apie augalų pasaulį. Tikimės, kad įgytos žinios, žaliųjų edukacinių erdvių kūrimo patirtis prisidės prie šių aplinkų plėtros švietimo įstaigose.

Visuomenės ekologinio ir aplinkosauginio švietimo, žaliųjų edukacinių erdvių kūrimo klausimais konsultuoja ekologė doc. dr. Ona Motiejūnaitė: Ona.Motiejunaite@vilnius.lt.

Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris