Oro tarša Vilniuje, kaip ir daugelyje kitų didžiųjų Europos miestų, vis dar išlieka aktuali problema. Pagrindiniai oro taršos šaltiniai tokiuose miestuose būna transportas, energetikos / pramonės / gamybos veikla, įvairių statybų veikla ir individualių namų ūkių šildymo sistemų naudojimas.

Dažnu atveju Vilniuje oro kokybė pablogėja šildymo sezono metu, kai susiklosto nepalankios meteorologinės sąlygos, o gyventojai intensyviau naudojasi kieto kuro katilais, kūrenamais kietuoju kuru. Nemažą įtaką oro kokybei daro didelis automobilių srautas bei nuo kelių barstymo (druskos/smėlio/skaldos mišiniu) metu likusių kietųjų dalelių „pakėlimas“ į orą. Likusiais metų periodais pagrindiniais oro taršos šaltiniais išlieka transportas, vietiniai oro taršos šaltiniai ir įvairios oro taršos pernašos iš aplinkinių ar tolimesnių miestų ar net valstybių.

Siekiant spręsti oro taršos problemas Vilniaus savivaldybė imasi įvairių priemonių, tokių kaip viešojo transporto plėtra ir atnaujinimas, dviračių takų infrastruktūros plėtra, žaliųjų erdvių didinimas ir kt.

Visuomenės informavimas apie oro užterštumo būklę ir jos poveikį sveikatai yra labai svarbus, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ir gerovę. Žemiau yra pateikiama keletas pagrindinių aspektų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

1. Galimi oro užterštumo šaltiniai (jeigu įmanoma, reikėtų jų vengti):

• Transportas: automobiliai, autobusai, sunkvežimiai ir kitos (su vidaus degimo varikliais) transporto priemonės, kurios išmeta didelius kiekius teršalų.
• Pramonė/gamyba: pramoninės veiklos, pvz., gamyba ir energijos gamyba gali išmesti nemažus teršalų kiekius bei, esant neįprastomis sąlygomis, išskirti (išleisti/išmesti) ir kitas kenksmingas medžiagas.
• Namų ūkių veikla: šildymas, laužų ar atliekų deginimas ir kiti kasdieniai veiksmai taip pat gali prisidėti prie oro taršos didinimo.

2. Pagrindiniai oro užterštumo rodikliai (juos reikia nuolat stebėti ir vertinti):

• KD₁₀ ir KD_2.5: tai skirtingo skersmens kietosios dalelės.  KD, kurių skersmuo yra mažesnis nei 2.5 mikrometro, yra ypač žalingos sveikatai.
• NO₂ (azoto dioksidas): šis teršalas pagrinde išsiskiria iš transporto ir gali sukelti kvėpavimo takų problemas.
• SO₂ (sieros dioksidas): šis teršalas labiau yra siejamas su pramonės/energetikos veikla ir gali sukelti kvėpavimo takų dirginimą ir kitas problemas.

3. Oro taršos poveikis sveikatai (dažniausiai pasitaikančios ligos):

• Kvėpavimo takų ligos: oro tarša gali sukelti astmą, bronchitą ir kitas kvėpavimo takų ligas.
• Širdies ir kraujagyslių ligos: ilgalaikis oro taršos poveikis gali padidinti širdies ligų riziką.
• Kitos sveikatos problemos: įvairių pasaulio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad oro tarša gali būti susijusi ir su neurologiniais sutrikimais ir net vėžiniais susirgimais.

4. Informacijos sklaida (kur galima sekti ir gauti informaciją apie oro taršą bei jos poveikį sveikatai):

• Žiniasklaida: įvairios žiniasklaidos priemonės (televizija, radijas, spauda) nuolat informuoja gyventojus apie oro taršą, kokybę, skelbdamos naujienas ir naujausias prognozes.
• Internetinės platformos: yra įdiegtos įvairios internetinės svetainės ir mobiliosios programėlės, teikiančios informaciją apie oro kokybę realiuoju laiku (pvz., Oro kokybės indeksas (Aplinkos apsaugos agentūra), Pasaulio oro kokybės indeksas, Intelektualūs Vilniaus miesto plaučiai).
• Pasaulinės ir vietinės iniciatyvos: tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra daug įvairių organizacijų (Pasaulio sveikatos organizacija, Greenpeace, Pasaulio gamtos fondas, Aplinkos ministerija ir įvairios vietinės nevyriausybinės organizacijos), kurios vykdo įvairias informacines kampanijas apie oro taršą ir jos poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai, rengia seminarus ir renginius, skirtus švietimui apie oro taršą ir pan.

5. Minimalus veiksmų planas (ko būtina imtis, siekiant mažinti oro taršą ir jo poveikį sveikatai):

• Naudoti asmeninės prevencijos priemones: kai oro užterštumo lygis yra aukštas, rekomenduojama gyventojams vengti lauko veiklų, ir, žinoma, vadovautis kitomis informacinėje sklaidoje nurodytomis priemonėmis bei pasiūlymais.
• Atsakingesnės oro taršai politikos formavimas: skatinti valdžios institucijas ryžtingiau imtis veiksmų mažinti oro taršą, pvz., gerinti viešojo transporto sistemą, remti atsinaujinančius energijos šaltinius ir kt.

Tinkamas visuomenės informavimas apie oro užterštumą ir jo poveikį sveikatai padeda piliečiams priimti tinkamus sprendimus ir rūpintis savo sveikata bei aplinka.