Europos aplinkos agentūros pateiktose ataskaitose teigiama, jog nepaisant žymaus azoto turinčių aplinkos oro junginių sumažėjimo per pastaruosius kelis dešimtmečius, šie teršalai vis dar neigiamai veikia ekosistemas. Aštuntajame dešimtmetyje dalis Europos vyriausybių susirūpino rūgščiaisiais lietumis (sieros ir azoto oksidai reaguoja su vandens mokelėmis ir virsta rūgštimis), kurie darė ir vis dar daro žalą miškams, gyvūnams, materialiam turtui.

Azoto perteklius aplinkos ore prisideda prie eutrofikacijos procesų. Eutrofikacija, tai ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, tokių kaip fosforas, azotas, pavyzdžiui, vandens žydėjimas. Neigiamos eutrofikacijos pasekmės gali pasireikšti vienų augalų rūšių išstūmimu, naujų rūšių atsiradimu, tokiu būdu  mažėja biologinė įvairovė, kinta pati ekosistema, nyksta augalų, tiek gyvūnų rūšys. Yra paskaičiuota, kad eutrofikacija, sukeliama aplinkos oro taršos, piką pasiekė 1990 m., ir nors tarša nuo to laiko mažėja, yra skaičiuojama, kad apie 60 proc. ekosistemų vis dar veikiamos azoto teršalų junginių aplinkos ore.

Sieros dioksidas labiausiai įtakoja rūgščių lietų susidarymą. Sieros dioksido emisijų ryškus sumažinimas stebimas dėl griežtos ES politikos. Yra skaičiuojama, kad nuo 1990 m. iki 2012 m. sieros dioksido emisijos sumažėjo daugiau nei 80 proc. Politinėmis, teisinėmis priemonėmis buvo mažinamos sieros oksidų emisijos iš autotransporto, pramonės įmonėse diegiant specialius filtrus ir pan.

Susipažinti su ataskaitomis galima Europos Aplinkos Agentųros internetinėje svetianėje.