Nutirpus sniegui pradėta tvarkyti aplinką. Tačiau tai daryti reikia atsakingai. Ypač didelį pavojų kelia nenupjautos žolės deginimas, todėl tai daryti draudžiama.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje jau kilo per 170 pievų gaisrų, daugiausiai – Vilniaus apskrityje.
Deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, dūmų sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Pievų žolės deginimas ypač kenksmingas mikroorganizmams, vabzdžiams bei lėtai judantiems gyvūnams.
Augalų deginimą lauko sąlygomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2016-08-01). Įsakyme nurodoma:
- Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
- Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
- Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jas skelbia žiniasklaida).
- Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).
- Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
- Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant 6 punkte nurodytų cheminių medžiagų (toliau – mediena), lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčiaus gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga. Ir t.t.
Deginant augalus privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir vietos savivaldybės patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių.
Asmenims, deginantiems sausą žolę bei kitas augalų atliekas pažeidžiant reikalavimus, gali būti skirta 30 – 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. Už žolės deginimo faktą nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedama apskaičiuota žala gamtai pagal išdeginto ploto dydį.
Pamačius deginamą žolę reikia iškart skambinti telefonu 112.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos informaciją.
Gyvenkime darnoje su gamta, puoselėkime mūsų aplinką, saugokime savo sveikatą, leiskime augti ir žaliuoti augalams, gyventi gyvūnams.
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris