Spalis, tai mėnuo, kuomet ne tik nukrenta medžių lapai, atvėsta oras, bet kartu ir prasideda šildymo sezonas. Esame pripratę, kad prieš šildymo sezono pradžią, šilumininkai atlieka visus būtinus termofikacinio (karšto) vandens tiekimo sistemos patikrinimo darbus (hidraulinius bandymus), daugiabučių namų administratoriai – šildymo sistemų patikrą / profilaktiką, tačiau neretai nuosavų namų savininkai, kūrenantys kietąjį kurą, pamiršta atlikti savo namų darbus – patikrinti savo šildymo sistemas bei išsivalyti kaminus. Toks neatsakingas požiūris lemia ne tik neefektyvų kuro sudegimą, oro taršos padidėjimą, bet ir gali būti nelaimingų atsitikimų (pvz., gaisrų) priežastimi. Todėl visi nuosavų namų savininkai yra raginami bent kartą per šildymo sezoną pasitikrinti ir išsivalyti savo kaminus bei katilus.

Taip pat, siekiant kuo mažiau teršti aplinkos orą, gyventojai yra primygtinai raginami savo katiluose nedeginti įvairių atliekų, bei tam nepritaikytos (dažytos, lakuotos ir pan.) medienos.  Deginant netinkamą kurą, išsiskiria ne tik įprastiniai oro teršalai (kietosios dalelės, azoto dioksidas, anglies monoksidas, sieros dioksidas), bet ir kiti toksiški bei sveikatai pavojingi teršalai – įvairūs lakieji organiniai junginiai, dioksinai, furanai, sunkieji metalai.

Padidėjusiai aplinkos oro taršai ypatingai yra jautrūs vaikai, pagyvenę žmonės bei asmenys sergantys lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Padidėjus taršai gali pasireikšti šie teršalų poveikio požymiai:  akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, padidėti kvėpavimo takų infekcijų dažnis (ypač vaikų), paūmėti kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos ir pan. Todėl šios grupės žmonėms, esant padidėjusiai oro taršai, yra rekomenduojama geriau likti namuose, nesant galimybei, dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones ir stebėti savo sveikatos būklę bei oro taršos situaciją mieste.