Balandžio 28 d. Lietuvos gėlininkų sąjungos nariai konferencijoje „Gėlininkystės pokyčiai ir naujos technologijos“ nagrinėjo gėlių auginimo situaciją Lietuvoje ir Europoje, dalijosi jaukios ir spalvingos aplinkos kūrimo patirtimi. Konferencija vyko Vilniaus universiteto botanikos sode. Konferencijos moderatorė – Lietuvos gėlininkų sąjungos pirmininkė dr. Regina Juodkaitė.
Lietuvos gėlininkus sveikino botanikos sodo direktorius dr. Audrius Skridaila ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ekologė dr. Ona Motiejūnaitė, kurie išreiškė pagarbą darbščių ir sumanių Lietuvos gėlininkų sąjungos narių siekiui išauginti sveikų ir vešlių dekoratyvinių augalų mūsų aplinkai puošti, linkėjo kūrybingos darbo atmosferos, naujų idėjų, naujų veiklos gairių.
Svečias iš Nyderlandų Hans Anvelink pranešime „Floriculture in the Netherlands, new technologies and challenges“ pristatė gėlininkystėje įgyvendinamus projektus, kuriais siekiama taikyti naujas, aplinkai draugiškas technologijas auginant gėles ir taip prisidėti prie žiedinės ekonomikos uždavinių įgyvendinimo.
Žinomas kraštovaizdžio architektas, selekcininkas Vladimiras Eicher-Lorka dalijosi darbo patirtimi, konkrečiais pavyzdžiais analizavo individualių sodybų ir miestų aplinkos tvarkymo klausimus, iškėlė svarbiausias problemas ir perspektyvas kraštovaizdžio dizaino srityje.
Raimonda Šimėnaitė (VU botanikos sodas) pristatė sodo renovuojamo pastato vertikalaus apželdinimo technologiją. Konferencijos dalyviai apžiūrėjo renovuotą pastatą, jo žaliąsias kolonas.
Į gėlininkams aktualius augalų apsaugos klausimus savo pranešimuose atsakė LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslinės darbuotojos dr. Alma Valiuškaitė ir dr. Elena Survilienė.
Vitalija Pribušauskaitė (VU botanikos sodas) įdomiai pristatė Švedijos ir Danijos botanikos sodų patirtį kuriant patrauklias lankytojams augalų ekspozicijas.
Dr. Stasė Dapkūnienė (VU BS, LGS) savo pranešime pristatė lelijų selekcijos pasiekimus Lietuvoje, supažindino su Lietuvos selekcininkų problemomis, siekiais ir galimybėmis. lelijos pasaulyje auginamos jau per 3000 metų. Lietuvoje savaime auga miškinė lelija, kitos lelijos auginamos kultūroje. Išvesta per 3000 lelijų veislių. Lietuvos selekcininkai (P. Balčikonis, J.A. Liutkevičius, E. Dambrauskas, V. Vyšniauskienė, R. Maršelienė, J. Proscevičius ir kt.) yra išvedę puikių lelijų veislių. Konferencijos dalyviai grožėjosi Lietuvos selekcininkų išvestomis gėlių veislėmis. Apie gėlininkystės raidą, perspektyvas kalbėjo ilgametė Lietuvos gėlininkų sąjungos pirmininkė, gėlininkė dr. Angelė Baliūnienė, didžiulę patirtį gėlininkystės srityje turintys dekoratyvių augalų augintojai.
Dr. Regina Juodkaitė aptarė gėlininkystės pokyčius pasaulyje ir Lietuvoje. Pranešime pateikti statistikos duomenys apie gėlių importo ir eksporto raidą Lietuvoje susilaukė itin didelio klausytojų dėmesio ir sukėlė diskusiją.
Konferencijos dalyviai daug įdomios informacijos rado stendiniuose pranešimuose, kurių buvo per 20. Juose buvo pateikta informacija apie įvairių dekoratyvinių augalų (bijūnų, tulpių, alyvų, ežiuolių ir kt.) kolekcijas, dauginimą, priežiūros savitumus.
Konferencijos aplinką kūrybiškai papuošė Vilniaus statybininkų rengimo centro (dėstytoja Laimutė Juškėnienė) ir Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto (dėstytoja Vida Gruzdienė) studentų floristiniai darbai.
Visi norime gyventi gražioje, jaukioje ir sveikoje aplinkoje. Tačiau dar vis žmonės galvoja, kad kažkas turi ateiti sutvarkyti, pasodinti, prižiūrėti. Ne dažnas savęs paklausia – „Ką aš galiu padaryti?“. Lietuvos gėlininkų sąjungos nariai – darbštūs ir sumanūs savo srities specialistai, kiek galėdami prisideda prie mūsų šalies žalio ir spalvingo įvaizdžio kūrimo. Šių žmonių rankomis išauginti dekoratyviniai augalai puošia šalies želdinius. Negaili jie patarimų gėlininkams mėgėjams, patys tobulina dalykines kompetencijas seminaruose bei konferencijose ir padeda tai daryti kitiems.
Gegužės 26-28 dienomis Lietuvos gėlininkų sąjungos nariai visus kviečia į pavasarinę mugę „Lietuvos žiedai“, kuri vyks VU botanikos sode Kairėnuose.
Džiugu, kad dekoratyvinių augalų poreikis nuolat didėja, o tuo pačiu ir mūsų aplinka tampa įdomesnė, spalvingesnė, patrauklesnė.
Aplinkos apsaugos poskyris