Lietuvoje invazinės organizmų rūšys

Lietuvos biologinė įvairovė susiformavo po paskutinio ledynmečio. Tirpstančio ledyno vandens srautai, su vandens srove nešdami įvairias uolienas, nulėmė atskirų teritorijų dirvožemio sudėtį, kuri labai svarbi augalų augimui. Smėlingose vietovėse suošė pušynai, molingose drėgnose dirvose sužaliavo eglynai, prie vandens telkinių įsikūrė juodalksniai, po visą kraštą pabiro beržynai, derlingiausiose dirvose suvešėjo ąžuolynai, liepynai, skroblynai, uosynai. Žmogaus veikla keitė kraštovaizdį, vietoje miškų daugelyje vietų atsivėrė erdvės ariamoms dirvoms, ganykloms, pievoms. Botanikai Lietuvos floros savaiminių augalų priskaičiuoja apie 1400 rūšių. Dar per 700 augalų rūšių mūsų krašte yra svetimžemės. Jos įvairiais būdais ir keliais pateko į Lietuvą.

Skirtingų rūšių organizmai gyvena jų poreikius atitinkančioje natūralioje mūsų planetos teritorijoje. Šią teritoriją galima vadinti kilmės šalimi ar tėvyne. Organizmų geografiniai arealai – atskiriems organizmų taksonams priklausančių organizmų natūralaus paplitimo teritorija (plotas). Ypač didelius arealus turintys organizmai vadinami kosmopolitais. Svetimžemės rūšys – tai organizmai (augalai, gyvūnai ir kiti), tikslingai ar atsitiktinai įvežti į vietovę, kurioje jie niekada anksčiau neaugo, negyveno. Invazijomis (lot. invasio – užpuolimas, įsiveržimas) dažniausiai vadinami naujų organizmo populiacijų formavimosi už rūšių natūralių arealų ribų procesai. Invazijų metu svetimžemiai organizmai natūralizuojasi (pasklinda) vietinėse bendrijose.
Daug greit plintančių augalų į Lietuvą yra atkeliavę iš Kanados ir jai artimų sričių: kanadinė konyza, kanadinė galinzoga, kanadinė rykštenė, kanadinė elodėja ir pan. Šie augalai patenka į naujas, tačiau tos pačios klimato juostos teritorijas, todėl greit prisitaiko naujoje vietoje ir pradeda sparčiai plisti. Plisdami svetimžemiai organizmai išstumia vietinius organizmus iš jų augaviečių, gyvenamųjų vietų (ekologiškai tampa agresyvūs), užima jų ekologinę nišą, dėl to skurdinama vietovės biologinė įvairovė. Tik taip sparčiai ir agresyviai gamtoje plintantys svetimžemiai organizmai vadinami invaziniais. Smulkiažiedė sprigė Lietuvoje pirmą kartą rasta 1934 metais, ji sparčiai plito ir šiuo metu yra labai dažna. Kanadinė elodėja Lietuvoje pirmą kartą užfiksuota 1884 metais. Elodėja išplito vandens telkiniuose. Gausialapis lubinas pirmą kartą rastas natūraliai augantis gamtoje 1931 metais.

Invaziniais gali tapti ir gyvūnai – kanadinė audinė plačiai paplito Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje, išstumdama europinę audinę. Į invazinių rūšių sąrašą įrašyta ir kanadinė berniklė. Tai žąsinių paukščių būrio atstovė, kurios plitimas kelia pavojų mūsų vietinėms žąsims, nes gali kryžmintis su visomis kitomis žąsimis. Berniklės ir jų palikuonys ima stumti vietinius paukščius, kurie gali ir išnykti.
Mokslininkų skaičiavimais Europoje aptinkama daugiau kaip 12 tūkstančių svetimų rūšių, iš kurių 10–15 % yra invazinės – jos dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai ir sukeldamos ekonominę bei socialinę žalą. Kiekvienais metais į Europą patenkančių invazinių rūšių iš įvairių pasaulio regionų skaičius vis didėja. Skaičiuojama, jog Europoje invazinės rūšys per metus padaro žalos už maždaug 12 mln. eurų.

Ne kiekvienas svetimžemis augalas ar gyvūnas yra invazinis. Kai kurie svetimžemiai augalai auginami daržuose ar gėlynuose yra labai reikalingi žmogui, jie neplinta į gamtą. Vieni organizmai tolygiai plinta visoje krašto teritorijoje, kiti daugiau problemų sukelia tik tam tikroje vietovėje. Pavyzdžiui, gausialapis lubinas, sparčiai plinta išstumdamas vietines augalų rūšis, keičia kraštovaizdį. Nors yra kam ir patinka mėlyna dominuojanti kraštovaizdžio spalva, bet taip prarandamas jo natūralumas. Tik miestuose leidžiama auginti baltažiedę robiniją, kurią žmonės dažnai vadina akacija. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvoje akacijos neauga. Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose jos laikomos neinvazinėmis ir nenaikintinomis. Baltažiedės robinijos (Robinia pseudoacacia), tėvynė – Šiaurės Amerika. Štai todėl ji puikiausiai auga mūsų krašte, o vietomis gausiai plinta, todėl tose vietovėse priskiriama invaziniams augalams. Tai pupinių šeimos dekoratyvinis medis. Jo kvapūs balti žiedai, susitelkę į iki 20 cm ilgio kekes, matomi iš toli. Žydi gegužės mėnesio pabaigoje, birželį. Rudenį subrandina vaisius – ankštis, kuriose yra sėklos.
2015 metų sausio 1-ąją dieną įsigaliojo visose Europos Sąjungos šalyse taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (toliau – reglamentas). Reglamento tekstą galite rasti internete:
http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32014R1143&from=LT

Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašas.
Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. D1-551 redakcija)

Eil. Nr. Lietuviškas pavadinimas / Lotyniškas pavadinimas Pastabos
Gyvūnai
1. Mangutas / Nyctereutes rocyonoides
2. Kanadinė audinė / Mustela vison
3. Ondatra / Ondatra zibethica
4. Paprastasis meškėnas / Procyon lotor
5. Pilkoji žiurkė / Rattus norvegicus
6. Kanadinė berniklė / Branta canadensis
7. Amerikinis balinis vėžlys / Chrysemys picta
8. Raudonausis vėžlys / Trachemys scripta elegans
9. Nuodėgulinis grundalas / Perccottus glenii
10. Juodažiotis grundalas / Neogobius melanostomus
11. Rainuotasis vėžys / Orconectes limosus
12. Žymėtasis vėžys / Pacifastacus leniusculus
13. Apželtkojis krabas / Eriocheir sinensis
14. Pietinė vijasraigė / Potamopyrgus antipodarum
15. Luzitaninis arionas / Arion lusitanicus
16. Dreisena / Dreissena polymorpha
17. Jūrų gilė Balanus improvisus
18. Kietašarvė šoniplauka Pontogammarus robustoides
19. Ežerinė mizidė Paramysis lacustris
20. Spygliuotoji vandens blusa Cercopagis pengoi

Augalai
21. Uosialapis klevas / Acer negundo. Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinamas.
22. Sosnovskio barštis / Heracleum sosnowskyi. Kenksmingas žmogaus sveikatai
23. Gausialapis lubinas / Lupinus polyphyllus
24. Baltažiedė robinija / Robinia pseudoacacia. Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinamas.
25. Smulkiažiedė sprigė / Impatiens parviflora
26. Bitinė sprigė / Impatiens grandulifera
27. Vėlyvoji ieva / Prunus serotina (Padus serotina)
28. Raukšlėtalapis erškėtis / Rosa rugosa. Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinamas.
29. Dygliavaisis virkštenis / Echinocystis lobata
30. Šeriuotoji šiušelė / Erigeron strigosus (Phalacroloma septentrionale)
31. Varpinė medlieva / Amelanchier spicata. Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinamas.
32. Vėlyvoji rykštenė / Solidago gigantea
33. Aukštoji rykštenė / Solidago altissima
34. Kanadinė rykštenė / Solidago canadensis
35. Kanadinė elodėja / Elodea canadensis
36. Tankiažiedė rūgštynė / Rumex confertus
37. Šluotinis sausakrūmis / Cytisus scoparius (Sarothamnus scoparius)
38. Ilgakotis lakišius / Bidens frondosa
39. Muilinė guboja / Gypsophila paniculata. Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinamas.

Norint sąraše įrašytas rūšis auginti, dauginti, pardavinėti, įvežti, išvežti ar kitaip naudoti reikia specialaus leidimo.

Uosialapis klevas (Acer negundo):

Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia), liaudyje vadinama akacija, tačiau reikia žinoti, kad Lietuvoje akacijos neauga. Robinija mus džiugina kvapių baltų žiedų kekėmis: