Kiekvienų metų gegužės 22-ą dieną minima Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Šios dienos minėjimą inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, nes tą dieną 1992 metais buvo priimta Biologinės įvairovės konvencija. Ją 1995 m. ratifikavo Lietuvos seimas. Biologinė įvairovė – tai nepaprasta gyvybės įvairovė Žemėje: nuo mėlynųjų banginių iki mikroskopinių grybų ir nuo gyvybės didžiuosiuose pasaulio atogrąžų miškuose iki nedidelių sodų ir parkų. Mes, žmonės, esame šio gyvojo tinklo dalis ir visiškai nuo jo priklausome – jis aprūpina mus maistu, filtruoja mūsų geriamą vandenį ir teikia orą, kuriuo kvėpuojame. Gamta vienodai svarbi tiek mūsų psichinei ir fizinei gerovei, tiek visuomenės gebėjimui įveikti visuotinę kaitą, sveikatai kylančias grėsmes ir nelaimes.
Pasaulio biologinė įvairovė apima daugiau kaip 8 milijonus mūsų planetos organizmų rūšių – nuo gyvūnų ir augalų iki grybų ir bakterijų, taip pat ir ekosistemas – miškus, pievas, pelkes, ežerus, upes, kalnus, vandenynus ir kt. Visa biologinė įvairovė skirstoma į tris lygius: genetinę įvairovę (genetinės informacijos, esančios visų organizmų rūšių genuose, visuma), organizmų rūšių įvairovę (visų Žemėje esančių organizmų rūšių įvairovė) ir ekosistemų įvairovę (buveinių, natūralių bendrijų ir ekologinių procesų biosferoje įvairovė). Lietuvos biologinę įvairovę rūšių lygmenyje sudaro per 20 000 gyvūnų, 6 000 grybų, 1 800 augalų rūšių. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (2020-06-09): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9f3de7d2aa8811ea8aadde924aa85003?jfwid=-1cwdn55rhu
2022 metų Tarptautinės biologinės įvairovės dienos šūkis – „Kuriame bendrą ateitį visoms gyvybės formoms“ – atskleidžia, koks priklausomas nuo gamtos yra žmogus ir skatina keisti įpročius, kad sustabdytume biologinės įvairovės nykimą, pražūtingą visai planetai. O biologinės įvairovės nykimo procesas itin spartus. Mokslininkai teigia, kad prarandame rūšis tūkstantį kartų greičiau, negu bet kada žmonijos istorijoje ir su išnykimo grėsme susiduria maždaug milijonas rūšių. Kiekviena išnykstanti rūšis paveikia dar mažiausiai penkias kitas organizmų rūšis. Per 40 metų laukinių rūšių populiacijos sumažėjo 60 proc. pasauliniu lygiu. 1 milijonui rūšių gresia išnykimas. ES tik 16 proc. natūralių buveinių ir 23 proc. saugomų rūšių yra geros būklės. Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie biologinės įvairovės saugojimo, todėl turime keisti neatsakingo vartojimo įpročius, pasirinkti aplinkai draugišką gyvenimo būdą. Štai ir šiuo metu, vienas po kito skleidžiasi pavasario žiedai gamtoje, todėl kviečiame jais gėrėtis, tačiau neskinti, nerauti augalų, o saugoti juos ir jų augavietes, netriukšmauti ir leisti paukščiams ramiai perėti, padėti varliagyviams įveikti jų pavasario keliones ir t.t. Asmens ekologinio sąmoningumo ugdymas yra svarbus veiksnys siekiant spręsti aplinkos apsaugos problemas.
Vilniaus miestas yra turtingas biologine įvairove. Mieste yra net du regioniniai parkai, biologinė įvairovė saugoma eilėje draustinių, turime ir Europinės svarbos buveinių (https://aplinka.vilnius.lt/aplinkos-kokybe/biologine-ivairove/bioivairove/ ). Miesto miškuose galima aptikti ir retų augalų, paukščių, vabzdžių, šikšnosparnių. Vieni įdomiausių augalų, orchidėjų grupės atstovai (gegužraibinių šeima) – plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), dėmėtoji gegūnė (Dactylorhiza maculate) ir kardalapis garbenis (Cephalanthera longifolia). Jų augavietės saugomos ir žydėjimo metu yra pavojus, kad nepatektų į „augalų mėgėjų“ rankas, nes kultūroje auga sunkiai, iškasus augalai žūva. Dėl tos pačios priežasties mažėja ir vėjalandžių šilagėlių (Pulsatilla patens).
Lietuva prisideda siekiant ambicingų ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslų – padidinti saugomų teritorijų plotą iki 30 procentų, gerinti rūšių ir buveinių apsaugos būklę, stiprinti apdulkintojų apsaugą, mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą, žemės ūkio paskirties žemę praturtinti kraštovaizdžio elementais, atkurti ištiesintas upių vagas. Lietuva, kartu su kitomis pasaulio šalimis, įgyvendins naująją Pasaulinę biologinės įvairovės išsaugojimo po 2020 m. darbotvarkę.
2030 m. ES biologinės įvairovės strategija:
Biologinė įvairovė yra svarbi mūsų gyvenimo gerovei. Saugokime ir globokime gamtą, ugdykimės ekologinę savimonę, rinkimės aplinkai draugišką gyvenimo būdą. Pradėkime nuo savęs… Paklauskime savęs – Ką galiu padaryti Aš?
Nuotraukose: beržas keružis – poledynmečio reliktas (Betula nana), vaistinis kietagrūdis (Lithospermum officinale), pavasarinė kimbara (Cruciata glabra), meškinis česnakas (Allium ursinum), daugiametė blizgė (Lunaria rediviva).
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris