Įgyvendinant Gerosios mokyklos ir „Mokyklos be sienų“ koncepcijų siekius reikšmingas vaidmuo tenka Edukacinių erdvių kūrimui švietimo įstaigų aplinkoje ir už jos ribų. Mokymasis edukacinėje erdvėje yra paties besimokančiojo veikla, o ugdytojui čia tenka pagalbininko bei mokymosi aplinkų kūrėjo vaidmuo. Kad edukacinė aplinka turėtų edukacinį poveikį individui ir kurtų edukacinę vertę, t.y. edukacinėmis priemonėmis įgalintų besimokantįjį spręsti jam kylančias gyvenimo ir veiklos problemas, būtina sukurti kokybiškų edukacinių erdvių sistemą švietimo įstaigų ir joms artimoje aplinkoje.
Ši tema buvo nagrinėta 2017 m. vasario 23 d. vykusioje konferencijoje „Edukacinės erdvės švietimo įstaigose – pažinimo, kūrybos ir vadybos darna“. Konferenciją organizavo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Vilniaus miesto savivaldybė. Dalyvavo Lietuvos savivaldybių administracijos vadovai, specialistai, kuruojantys edukacinių erdvių kūrimą ir funkcionavimą. Konferencijoje dalyvavo per 50 dalyvių iš Anykščių, Kėdainių, Klaipėdos, Lazdijų, Pakruojo, Pasvalio, Panevėžio, Raseinių, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus savivaldybių. Dalyviai išklausė 8 pranešimus, kuriuos parengė LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos apsaugos ministerijos bei savivaldybių atstovai. Diskutuota edukacinių erdvių kūrimo, funkcionavimo, jų savitumo, įvairovės ir funkcionavimo aspektų klausimais.
Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėjas Albertas Lakštauskas, kuris perdavė ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sveikinimus, akcentavo edukacinių erdvių reikšmę besimokančiųjų supratimui apie aplinką, jų gebėjimų, reikalingų problemoms spręsti, plėtotei, gamtojautos gilinimui, palinkėjo visiems kūrybingos atmosferos. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Birgelytė-Žukienė sveikindama konferencijos dalyvius išreiškė padėką edukacinių erdvių kūrėjams, pasidžiaugė jų kūrybingumu bei išradingumu. Kas gi ta edukacinė erdvė? Pažiūrėkime pavyzdžių iš jau sėkmingai funkcionuojančių edukacinių erdvių prie sodininkystės ir floristikos mokyklos (Kargan, Austrija):

Tomas Pūtys, Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas, savo pranešime Edukacines erdves švietimo įstaigose pristatė kaip universalius šiuolaikinės švietimo įstaigos raidos orientyrus, susiejo edukacines erdves ir mokymosi (ugdymosi) aspektus, kurių svarbiausi:
• mokymasis (ugdymasis) – konstruktyvi paties individo veikla, sudarant tam sąlygas bei suteikiant pagalbą;
• mokymasis, savišvieta ir neformalusis švietimas yra dinamiški ir derinami tarpusavyje, todėl edukacinės erdvės turi tendencijas transformuotis pagal tikslą, turinį, taikomus metodus;
• aplinkos mokykloje atitinka bendruomenės poreikius, turi edukacinį poveikį vaikui, skatina jo motyvaciją, smalsumą;
• mokomasi savarankiškai (individualiai) ir grupėje, todėl aplinka turi skatinti bendradarbiavimą ir sudaryti sąlygas veikti savarankiškai ir atrasti bendraminčių;
• mokytojas – pagalbininkas ir edukacinių aplinkų kūrėjas.
Pranešime aptartos ESF projektų finansinės galimybės, remiamos veiklos. Lietuvoje bus įkurta 10 regioninių centrų su biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-informacinių technologijų ir specializuotomis laboratorijomis, pagerintos sąlygos mokyklose, stiprinama neformaliojo ugdymo įstaigų ir mokyklų materialinė bazė.

Gražvydas Kazakevičius, Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojas, savo pranešime nagrinėjo Geros mokyklos koncepciją kaip iššūkį edukacinėms erdvėms. Kas labai svarbu pedagogams žinoti – ne kiekviena mokyklos ar jos aplinkos erdvė yra edukacinė erdvė. Svarbu ką ji prezentuoja, ar ji reikalinga ir naudinga besimokančiajam, kaip efektyviai ji funkcionuoja. Edukacinė erdvė turi būti darnoje su visais kitais aplinkos elementais, negali iškristi iš bendro konteksto, išsiskirti.

Kristina Ulkienė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento vyriausioji specialistė, paaiškino Želdynų tvarkymo dokumentų taikymo tvarkant švietimo įstaigų aplinką savitumus, reikalavimus sodmenų kokybei:

Dr. Rita Sketerskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė, savo pranešime nagrinėjo edukacines erdves sveikatingumo aspektu, pristatė sveikatą stiprinančios aplinkos pavyzdžių, aptarė Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyvas: miestų žaliosios erdvės ir sveikata, sveikatą stiprinančios aplinkos kūrimo praktiką, kvietė diskusijai – ar aplinka, atitinkanti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, visada yra sveikatą stiprinanti aplinka? Gerai suplanuotų, lengvai pasiekiamų, įdomių miestų žaliųjų erdvių kūrimas patrauklus ne tik dėl ekologijos ir sveikatos stiprinimo, bet labai dažnai prisideda prie miesto ekonominio konkurencingumo, nes tinkama gyvenimo kokybė skatina naujų gyventojų atvykimą ir didina ekonominę naudą. Miesto žaliųjų erdvių poveikis sveikatai: gerina oro kokybę; skatina fizinį aktyvumą; mažina stresą; stiprina socialinius ryšius. Tomas Džefersonas (JAV prezidentas, švietimo epochos politikos filosofas) teigė: „Judėjimas ir poilsis… yra taip pat svarbu kaip skaitymas. Aš net sakyčiau svarbesnis, nes sveikata yra prastesnė nei išsimokslinimo lygis …“

Albertas Lakštauskas (Vilniaus mero patarėjas) ir dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybės ekologė) nagrinėjo edukacinę erdvę kaip daugiadisciplinę erdvę aplinkos ir gyvenimo pažinimui, akcentavo, kad Vilnius yra atversta knyga, tačiau ją skaityti reikia mokytis. Žinoma, kai daug galimybių, sunkoka viską aprėpti ir tobulai įgyvendinti sumanymus. Edukacinės erdvės visų pirma kuriamos darželių ir mokyklų aplinkoje, į šią veiklą įsijungia vaikų dienos centrai, bendruomenės, visuomeninės organizacijos, viešosios įstaigos ir kt. organizacijos. Daug sumanymų įgyvendinama vykdant Ekologinio švietimo ir aplinkosauginio ugdymo programas. Pastaruoju metu edukacinėms erdvėms vis didesnį dėmesį skiria bendruomenės. Ypač aktyvūs Neries pakrantės gyventojai. Žirmūnų, Antakalnio, Žvėryno bendruomenės išsiaiškina esamą situaciją ir numato vietas edukacinėms erdvėms, kuriose įrengiama informacinė sistema, reikiama minimali infrastruktūra. Nemaža dalis edukacinių erdvių koncentruojasi ties suprojektuotu pėsčiųjų taku Neries pakrantėje. Sumanymus įgyvendinti ypač padeda specialistai iš NVO. Visuomenėje daug diskusijų dėl pievelių mieste: vieni nori žydinčių pievų, kiti bijo erkių ir reikalauja jas šienauti. Kaip kompromisas nutarta palikti lopinėlius žydinčių pievų, pritaikant jas ugdymo procesui ir įvardijant kaip edukacines aplinkas. Edukacinių erdvių gausa Neries pakrantėje akivaizdžiai patvirtina teisingą Savivaldybės vadovų poziciją – grąžinti Nerį vilniečiams. Pakrantėse yra turtinga biologinė įvairovė, todėl čia kuriamas edukacinių erdvių tinklas. Organizuojamas edukacinių erdvių konkursas ženkliai prisidėjo prie jų plėtros ir todėl jį reikia tobulinti ir plėtoti, ypač vietiniu lygmeniu. Labai pagelbėtų Koordinacinių centrų ar darbo grupių įkūrimas Savivaldybėse, tai galėtų ir edukacinių erdvių konkursą kilstelti į naują lygmenį. Mokantis edukacinėse erdvėse žinios susiejamos su praktika, ugdoma gamtojauta ir visa tai skatina vertybinių nuostatų formavimąsi. Edukaciniei erdvei kurti nesvarbu jos dydis, svarbu esminė mintis, jos filosofija. Kūrybiškai parinkus tinkamą kertinį akmenį (ašį) galima išvystyti mokiniui patrauklią, integruotą ugdymosi veiklą. Tačiau sėkmingai edukacinių erdvių plėtrai reikia suburti bendram darbui visus dalyvaujančius ugdymo procese – mokinius, pedagogus, tėvus, švietimo įstaigų ir savivaldybių administracijos atstovus, architektus ir kt. Būtina turininga diskusija ir požiūrio kaita. Abejonių nekelia tai, kad netradicinėse erdvėse mokymasis yra efektyvesnis, užtikrinantis teorijos ir praktikos ryšį, sąsajas su gyvenimu. Laikas ir švietimo įstaigų vadovams, visiems pedagogams suprasti, kad edukacinėse erdvėse gali vykti įvairių dalykų pamokos, jose yra puikios galimybės integracijai, edukacinių erdvių plėtra – mūsų kelias tobulinant ugdymo procesą, kuriant sumanią visuomenę.

Sigutis Obelevičius (Anykščių savivaldybės vicemeras) pristatė Traupio botanikos sodą kaip unikalią integruotą edukacinę erdvę mokyklos aplinkoje. Tai vienintelis Lietuvoje mokyklinis botanikos sodas, kuris pradėtas veisti 1989 metais. Sode auga per 6000 rūšių, formų bei veislių augalų. Šalia mokyklos yra daugiamečių gėlių kolekcijos, alpinariumai, dekoratyvinis baseinas su vandens augalais, pelkė, vaisinių-uoginių augalų, senųjų vaismedžių veislių pomologinė kolekcija, svogūninių, saugomų augalų, samanų, grybų ir kt. kolekcijos. Tad dabar visa mokyklos teritorija paversta botanikos sodu. Čia vyksta įvairių dalykų pamokos. Lietuvių kalbos, literatūros mokomasi augalų apsuptyje, per matematikos pamokas tiriama formų įvairovė, matuojama, skaičiuojama, augalai pristato įvairias šalis, iš kurių jie yra kilę. Pradinių klasių mokiniams parengta speciali metodinė medžiaga pažinti pasaulį sode. Miestelio bendruomenė didžiuojasi ją garsinančiu ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų botanikos sodu. Todėl ir miestelio simboliu išrinko retą augalą – Traupio herbe matome saugomą retą augalą – šerinę kalnarūtę.

Irena Barbšienė (Klaipėdos rajono savivaldybė) pristatė edukacinių erdvių kūrimo vadybos patirtį Klaipėdos rajono švietimo įstaigose. Organizuojamo Edukacinių erdvių apžiūros-konkurso tikslas – aktyvinti tikslingą, darnų ir estetišką mokyklų edukacinių erdvių kūrimą ir kūrybišką jų naudojimą mokinių ugdymo procesui organizuoti, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę, uždaviniai: skatinti mokyklų bendruomenių kūrybiškumą ir savarankiškumą, kuriant mokyklos vidaus ir lauko edukacines erdves; ugdyti mokinių aplinkosaugos ir bendrąsias vertybes, formuojant mokyklos aplinkos savitumą, kuriant gamtos ir žmogaus sąlyčio aplinkoje zonas, stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius tarp ikimokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, skleisti gerąją patirtį. Geriausiai tvarkomų Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklų edukacinių erdvių apžiūros-konkurso vertinimo komisijoje įvairių sričių atstovai– Ligita Liutikienė (komisijos pirmininkė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja), Irena Barbšienė (Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė), Daiva Beliokaitė (Ryšių su visuomene skyriaus vedėja), Violeta Gedgaudienė (Gargždų seniūnijos vyriausioji specialistė), Jurgita Tamošauskienė (Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė). Vertinant edukacines erdves išskiriamos geriausios, kurios vertinamos skiriant nominacijas. O nominacijos įvairios: už savito teritorijos tvarkymo stiliaus ieškojimą bei edukacinių erdvių sukūrimą; už racionalų vidaus ir išorės edukacinių erdvių sukūrimą ir jų sėkmingą pritaikymą ugdymo procese, už kūrybingą vaikų veiklą skatinančios aplinkos sukūrimą; už savito edukacinių erdvių stiliaus paiešką; už sistemingą edukacinių erdvių gražinimą ir jų naudojimą ugdymo procese; už ugdytinių sveikatinimo veiklos edukacinių erdvių kūrimą; už išorės edukacinių erdvių savitumo kūrimą; už išorės ir vidaus edukacinių erdvių dermės sukūrimą; už kraštovaizdžio kūrimo tradicijos puoselėjimą; už racionalų išorės edukacinių erdvių kūrimą. Neformaliojo vaikų švietimo 45 programose dalyvauja 1474 mokiniai. Veikia Gargždų atviras jaunimo centras ir 8 atviros jaunimo erdvės. 2016 m. projektinėje veikloje, edukaciniuose užsiėmimuose dalyvavo 690 13-29 m. amžiaus vaikų ir jaunimo. Rajone didelė įvairovė edukacinių erdvių.

Almantas Kulbis (Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras) pasidžiaugė puikiais edukacinių erdvių kūrimo rezultatais, kad konkursas-apžiūra ženkliai prisidėjo prie jų plėtros ir įvairovės. Susiformavo šia kryptimi dirbančių aktyvių pedagogų branduolys, vyksta patirties sklaida. Konkursas-apžiūra vėl vyks po kelių metų, tačiau jau dabar vyksta seminarai, kuriuose įvairiapusiai nagrinėjami edukacinių erdvių aspektai, vyksta pasiruošimas naujam konkursui.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Aušra Birietienė paskatino konferencijos dalyvius diskusijai, juk edukacinėje erdvėje turi būti savita provokacija gerąją prasme, kuri sudomintų, nukreiptų stebėjimams ir tyrimams, paskatintų ieškoti atsakymų, problemų sprendimo būdų.
Vida Stokienė (Pasvalio rajono savivaldybė) savo pasisakyme pritarė, kad edukacinėse erdvėse mokymasis yra įdomesnis, labiau priartinantis besimokantįjį prie gyvenimo, todėl įvairiais būdais siekia skatinti savivaldybės švietimo įstaigų aplinkoje tokių erdvių kūrimą. Pastovus bendradarbiavimas, dalijimasis gerąja patirtimi, teigiamas Savivaldybės vadovų požiūris prisideda prie edukacinių erdvių plėtros ir jų funkcionavimo tobulinimo.
Diana Aleksejevaitė (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras) teigiamai įvertino, kad kuriant edukacines erdves dalyvauja ir Sveikatos srities specialistai. Juk aplinka turi būti visų pirma sveika. Todėl užsimezgęs bendradarbiavimas turėtų tik stiprėti.

Konferencijos moderatorius Albertas Lakštauskas padėkojo konferencijos dalyviams už aktyvų dalyvavimą, palinkėjo įgyvendinti originalias idėjas.

IKI NAUJŲ SUSITIKIMŲ!

Apie konferenciją, konferencijos pranešimai: http://www.lmnsc.lt/lt/naujienos/2321#

Aplinkos apsaugos poskyris
Ekologė dr.Ona Motiejūnaitė, Ona.MotiejunaiteQvilnius.lt