Visą rudenį Lietuvai pagražinti Vilniaus draugijos nariai kartu su Vilniaus miesto savivaldybės specialistais, konkurso ,,Vilniaus miesto švietimo įstaigų aplinka – aplinkosauginio ugdymo erdvė“ ekspertais, vertino ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų aplinką bei vykdomą ekologinio ir aplinkosauginio švietimo veiklą. Konkursas organizuotas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės Savivaldybei pavaldžių įstaigų aplinkosauginio švietimo programą, renginys skirtas Europos atliekų mažinimo savaitei.
Lapkričio 24 dieną konkurso organizatoriai sukvietė ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų bendruomenių atstovus į Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salę. Čia vyko konferencija, skirta konkurso rezultatams aptarti, apdovanoti geriausiai ir išradingiausiai savo aplinką edukacijai pritaikančias įstaigas. Pranešimus skaitė konkurso ekspertų komisijos nariai.
Konferencijos dalyvius mero vardu sveikino Savivaldybės Tarybos narė, Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkė Aušrinė Armonaitė: „Mūsų mokyklos ir darželiai yra nedidelės, bet labai svarbios bendruomenės. Būtent nuo nedidelių bendruomenės iniciatyvų prasideda didelis miestas ir dideli pokyčiai aplinkos politikoje“, – akcentavo kalbėtoja.
Doc. dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybė, Aplinkos apsaugos poskyris, vyriausioji specialistė) pasidžiaugė, kad gyvename spalvingame, turinčiame gilią ir įdomią istoriją, turtingą biologinę įvairovę ir išraiškingą kraštovaizdį mieste. Jo aplinka – informatyvi edukacinė erdvė, kurioje gali vykti visų dalykų pamokos. Tereikia tą aplinką kiekvienam pedagogui atrasti ir pritaikyti savo dalyko mokymui. Juk mieste labai svarbu jo gyventojas. Jam reikia padėti pažinti, pamilti savo gyvenamąją aplinką. Ugdymo įstaigų aplinka turi ypatingą reikšmę – ji turi atlikti ne tik estetinę, bet ir ugdomąją funkciją. Vilniaus miesto ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų aplinka skendi medžių žalumoje, joje kūrybiškai dera gėlės, mažosios architektūros elementai, vis dažniau matome joje įrengtą informacinę sistemą (etiketės prie augalų, stendai). Joje pateikiama informacija svarbi ne tik šių įstaigų vaikams, tačiau ir tėveliams, vietos bendruomenei. Ypač didelis dėmesys vykdant ekologinio ir aplinkosauginio švietimo veiklas skiriamas mažiesiems vilniečiams, juk tai miesto ateities šeimininkai. Nuo jų priklausys kokia bus miesto aplinka, kaip ji bus tvarkoma, prižiūrima, saugoma ateityje. Siekiant efektyviai spręsti aplinkos apsaugos problemas, būtina išsiaiškinti jų priežastis ir jas keisti. Jeigu visą dėmesį skirsime tik problemų sukeltoms pasekmėms, tai taip ir suksimės kaip užburtame rate. Svarbu ugdyti gyventojų gamtamokslinę kompetenciją, ekologinę savimonę, padėti vartotojiškos visuomenės nariams keisti vertybines nuostatas ir pasirinkti aplinkai draugišką gyvenimo būdą. Pranešimo pristatymą (PPT) galima rasti adresu: http://www.vilnius.lt/index.php?4121280651 ).
Aplinka, gėlynai turi būti tvarkingi ir gražūs visus metų laikus. Žinoma, vasarą jie būna itin spalvingi ir puikūs. Tačiau darbas įstaigose vyksta visus metus. Todėl reikia pagalvoti, kaip aplinka atrodys rudenį bei žiemą, kas žydės pavasarį. Didesnį dėmesį skirti visžaliams augalams, kurių kompozicijos gali būti spalvingos ir žiemą.
Puiku, kad daugelyje švietimo įstaigų teritorijų yra išlikę ar naujai pasodinti sodai.Pavyzdžiui, lopšelio-darželio „Lazdynėlis“ teritorijoje gausu kalnelių, žalumos su įvairiais medžiais: lapuočiais ir spygliuočiais, vaismedžiais, kurie yra prižiūrimi , genėjami, formuojami. Teritorijoje yra ir jaunas edukacinis sodas, alpinariumas, kuriame gausu žemaūgių obelaičių, vyšnių, serbentų, žemuogių… ir daug gėlių. Darželio teritorija yra patogi ir aktyviai naudojama vaikų pažintinei veiklai. Visos erdvės skirtos vaikams, todėl „saugomų“ vietų nuo vaikų nėra. Edukacinės erdvės išdėstytos kaip tyrinėjimų ir atradimų laukas, kuriame gyvena vaikas: žaidžia, augina, prižiūri augalus, stebi jų pokyčius įvairiais metų laikais, tyrinėja jų žiedus ir vaisius. Darželio edukacinis sodas stebina vaikus ryškiu reljefu, augalų įvairove, džiugina spalvų palete ir galimybe skinti uogas, obuolius, juos ragauti. Pavadinimų kortelės prie augalų padeda pažinti ir atrasti augalus. Visos erdvės pritaikytos vaikams. Vaikai gali atrasti augalų pavadinius, mokytis juos perskaityti, lyginti augalus, pavyzdžiui, rojaus obelaičių rūšių panašumus ir skirtumus. Grožėtis žiedų kvapnumu ir spalvingumu pavasarį, lyginti vaisių skonių skirtumus rudenį. Vaikai fiksuoja aplinkos, augalų, žiedų pasikeitimus, juos fotografuoja ir piešia, ieško panašumų ir skirtumų, fotografijas stebi sukauptoje duomenų bazėje. Lopšelio-darželio bendruomenė kartu su vaikais tvarko aplinką ir prižiūri taip, kad ji būtų tinkama vaikų aktyviai veiklai, kūrybai, atradimams. Vaikai gali skinti ir ragauti uogas ir vaisius, kurti gėlių kompozicijas, bėgioti, lenktyniauti nuo kalnelių ir tarp medžių. Darželio aplinka tai puiki erdvė integruotam ir projektiniam darbui. Puoselėjami kūrybos įgūdžiai, ugdomos gamtos tausojimo vertybinės nuostatos. Aplinkos tvarkymas prisideda prie pilietiškumo, atsakomybės ugdymo. Vaikai prisideda palaikant teritorijos švarą ir tvarką, padeda sodinti, laistyti, ravėti, kartu svajoti, kurti ir džiaugtis tuo, kas nuveikta, grožėtis, klausytis, uostyti, ragauti… Aplinkos apsaugos projektai padeda bendradarbiauti su tėvais ir studentais, kartu kuriant, tvarkant, prižiūrint tampama partneriais. Vykdyti projektai „Kuriame kartu su šeima“, „Lietuva vaiko akimis“, „Gamta vaiko akimis“ , „Judėjimo ir sveikos gyvensenos džiaugsmas“, „Sodiname kartu“, išleisti leidiniai, byloja, kad lopšelio-darželio „Lazdynėlis“ bendruomenei svarbu ugdytis gamtamokslinę kompetenciją.
Džiugu, kad daugelio darželių bendruomenės išradingai edukacijai naudoja vaikų puoselėjamus daržus. Juk nieko nėra skaniau už savo išsiaugintą daržovę!
Tikri gamtos vaikai yra Lauko darželio ugdytiniai. Šiame darželyje vadovaujamasi nuostata, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas mokosi pats. Lauke jis turi galimybę gyvai ir betarpiškai pažinti pasaulį. Pagrindinė ugdymo forma – žaidimas. Žaisdamas vaikas įsijaučia, tampa žingeidus, klausia, pats ieško atsakymų ir taip atranda matematiką, fizikos dėsnius, meno formas, mokosi bendrauti, lavina kritinį mąstymą.
Lopšelio-darželio „Žilvitis“ bendruomenė inventorizavo įstaigos teritorijoje augančius medžius, pasodino žilvičių alėją, puoselėja robinijų alėją, augina daržus, rūpinasi gėlynais. Kiekvienas augalas pritaikomas edukacijai. Vaikai, prižiūrėdami augalus, mokydamiesi juos pažinti kartu mokosi skaičiuoti, skaityti, piešti, kurti ir dar daug kitų dalykų. Organizuojant aplinkosauginius, ekologinius renginius aktyvi lopšelio-darželio „Žilvinėlis“ bendruomenė, kurie taip pat savo įstaigos aplinką siekia paversti Žaliąja edukacine erdve, inicijuoja mokymus ekologinio ir aplinkosauginio švietimo klausimais. Filaretų pradinės mokyklos aplinkoje sukurtame dendrologiniame take mokosi vaikai ir suaugusieji. Beje, Savivaldybė pagelbėjo kuriant šį dendrologinį taką. Belieka palinkėti, kad ir prie kitų ugdymo įstaigų būtų kuriami tokie takai, gamtamokslinę kompetenciją būtų galima ugdytis ir Lietuvos floros pažintiniuose takuose. Daug sektinų pavyzdžių, originalių aplinkos pritaikymo ugdymui sprendimų turi sukaupę pedagogai. Dabar svarbu skleisti gerąją patirtį, dalintis ja, kartu tobulinti gamtamokslinę kompetenciją siekiant, kad ateityje mūsų miestas būtų darnus, turtingas gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, miestas, kuriame kiekvienam gyventi gera …
Dr. Regina Juodkaitė savo pranešime didelį dėmesį skyrė dekoratyviniams augalams, jų taikymo edukacijai galimybėmis. Gėlių žiedai suvirpina kiekvieno širdį, todėl suteikime galimybę vaikams pajusti gamtos grožį, gamtos kūrybiškumą, padėkime suprasti, kad gamta yra geriausia kūrėja, – kreipėsi mokslininkė į auditoriją. Ugdymo įstaigų aplinkoje reikia vengti nuodingų, dygių augalų. Tačiau joje labai dera etnografinių darželių augalai, Lietuvos selekcininkų išvestos gėlių veislės, Lietuvos floros dekoratyvieji augalai, daržo augalai taip pat čia yra reikalingi. Svarbu, kad dekoratyviniai augalai puoštų aplinką ištisus metus. Nuo pat pirmųjų žibuoklių, tulpių, narcizų, bijūnų žiedų iki jurginų, astrų rudeniškų spalvų. Dera čia ir diemedis, rasakila, snaputis, vilkdalgis, kardeliai, raudonėliai, mėtos ir daug kitų augalų. Gražia tradicija galėtų tapti keitimasis augalais. Vieni priaugina mėtų, kiti – rasakilų ir panašiai. Pasikeitimas augalais nieko nekainuoja, o visi iš kart tampa turtingesni. Svarbu ugdyti teisingą vaistinių augalų sampratą, aplinkos apsaugos įgūdžius. Tai pavyksta tuomet, kai vaikas pats, iš mažos sėklelės, išaugina augalą, mato jo augimą, brendimą, pradeda suvokti jo gyvenimo strategiją. Gaila, bet deja, lankantis įstaigose ir kalbant apie aplinkos naudojimo galimybes vaikų ugdymui, teko išgirsti abejingą klausimą – O kam to reikia? Gerai, kad tai retas atsitikimas. Dauguma pedagogų kruopščiai, profesionaliai ir kūrybingai dirba savo ugdytiniams padėdami pažinti aplinką, suprasti joje vykstančius procesus, skatindami ją pamilti ir puoselėti.
Žinomas aplinkos apsaugos specialistas Kęstutis Turonis, kuris jau ne vienerius metus yra šių konkursų siela, akcentavo, kad pastebėjo daug teigiamų pokyčių ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų aplinkoje. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas atliekų rūšiavimui, žaliųjų atliekų kompostavimui, vaikų mokymui rūšiuoti atliekas. Lopšeliai-darželiai žaliųjų edukacinių erdvių kūrime yra lyderiai lyginant su pradinėmis mokyklomis. Kuriami dendrologiniai takai, gėlynai, tinkamai prižiūrimi sodai švietimo įstaigų aplinkoje yra tinkama erdvė asmens gamtamokslinei kompetencijai ugdyti. O juk gamtamokslinis ugdymas tyrinėjant aplinką pradiniame ugdyme labai svarbus. Džiugu, kad vis daugiau įstaigų bendruomenių kompostuoja žaliąsias atliekas, rūšiuoja atliekas. Atliekų tvarkymas, mokymasis tai daryti – aktuali sritis. Tokie konkursai yra reikalingi, jie skatina dalintis gerąja patirtimi sudarant vaikui sąlygas tobulėti jam pritaikytoje aplinkoje, suburia mokslininkus, aplinkos apsaugos specialistus ir pedagogus bendrai veiklai.
Konferencijoje buvo apdovanoti tarptautinės akcijos „Eismo gyvatėlė“ dalyviai. Projektas „Aplinkos taršos mažinimas Vilniaus mieste skatinant darnų judumą“ Vilniuje įgyvendintas rugsėjo mėnesį. Projekto tikslas – siekti švaresnės ir sveikesnės aplinkos išsaugojimo, populiarinant darnaus judumo idėją ir skatinant pradinių klasių moksleivius ir jų tėvelius rinktis darnų keliavimo būdą – keliauti į mokyklą pėsčiomis ar visuomeniniu transportu. Projekto metu 5 Vilniaus miesto mokyklos dalyvavo darnaus judumo kampanijoje „Eismo gyvatėlė“. Darnaus mobilumo tema šiandien yra ypač aktuali – vaikų saugumas ir sveikata tampa vis svarbesne mūsų gyvenimo sritimi. Belgijoje inicijuota ir į kitas Europos šalis sparčiai plintanti kampanija „Eismo gyvatėlė“ skatina pradinukus ir jų tėvelius į mokyklą keliauti darniu būdu. Belgijos patirtis parodė, kad ši kampanija paskatino tolimesnį darnių transporto priemonių pasirinkimą ir sumažino CO2 emisijas. Kampanija vyko rugsėjo 14-25 d. Jos metu 5-ių miesto mokyklų (Vilniaus Barboros Radvilaitės pagrindinė mokykla, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija, Vilniaus „Žiburio” pradinė mokykla, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija, Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla) pradinukai keliavo į mokyklą darniu būdu – pėsčiomis, visuomeniniu transportu, ar tarėsi su draugais, kad vienu automobiliu į mokyklą būtų atvežami keli kaimynystėje gyvenantys draugai. Dovanojimus įteikė VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centro (ECAT) direktorė Lina Gelažienė.
Taip pat buvo įteikti Baltijos aplinkos forumo apdovanojimai lopšelių-darželių bendruomenėms, iš antrinių žaliavų sukūrusioms namus sraigei Ekologika. Sulaukta daug kūrybinių darbų, buvo sukurta daug originalių baldų sraigės namams. Kūriniai lapkričio 20-22 dienomis buvo eksponuojami LITEXPO parodų rūmuose vykusioje parodoje EKO LOGIKA 2015“.
Konkurso komisija: Ieva Paunksnytė (pirmininkė), Kęstutis Turonis (sekretorius), Juozas Imbrasas, Ona Motiejūnaitė, Lidija Kovienė, Ona Vaicekauskienė, Regina Juodkaitė, Remigijus Bružis, Stanislovas Tracevičius. Nugalėtojus sveikino ir apdovanojimus teikė Savivaldybės Aplinkos ir energetikos komiteto pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Konkurso ,,Vilniaus miesto švietimo įstaigų aplinka – aplinkosauginio ugdymo erdvė“ vertinimo komisija, įvertinusi švietimo įstaigų apžiūros rezultatus,
N u t a r ė pastelbti nugalėtojais:
1 grupė. Lopšeliai-darželiai
1 vieta
Lopšelis-darželis ,,Žilvinėlis”, direktorė Janina Gaučienė.
Įteikiama: diplomas, premija priemonėms aplinkai tvarkyti įsigyti, Vilniaus miesto mero padėka.
2 vieta
Lopšelis-darželis ,,Lazdynėlis”, direktorė Elena Markevičienė.
Įteikiama: diplomas, premija priemonėms aplinkai tvarkyti įsigyti, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto padėka.
Lopšelis-darželis ,,Medynėlis“ direktorė Violė Lileikienė.
Įteikiamas diplomas, premija priemonėms aplinkai tvarkyti įsigyti, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos apsaugos ir energetikos komiteto padėka.
3vieta
Lopšelis-darželis ,,Aitvaras”, direktorė Alfreda Žilinskienė.
Įteikiama: diplomas, premija priemonėms aplinkos tvarkymui įrankiams įsigyti , Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto padėkos raštas.
Lopšelis-darželis ,,Šilelis“ direktorė Marina Pacevičienė.
Įteikiama: diplomas premija priemonėms aplinkai tvarkyti įsigyti, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto padėka.
Lopšelis-darželis ,,Žilvitis“, direktorė Inga Bielinienė.
Įteikiama: diplomas, premija priemonėms aplinkai tvarkyti įsigyti, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto padėka.
Už išradingai tvarkomą darželio teritoriją, vaikų ugdymą aplinkosaugine dvasia, etnokultūros puoselėjimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto padėkos raštai įteikiami:
Lopšelio darželio ,,Coliukė“, direktorei Birutei Spruogienei,
Lopšelio darželio „Markučiai“, direktorei Audronei Ramonienei,
Lopšelio darželio ,,Molinukas“ direktorę Marytei Kalinienei,
Lopšelio darželio ,,Pasakaitė“ direktorę Janinai Danienei,
Lopšelio darželio ,,Vieversys“, direktorei Danei Norinkevičienei,
Lopšelio darželio „ Viltenė“, direktorei Danutei Sauliūnienei,
Specialiojo lopšelio darželio ,,Žolynėlis“, direktorei Ramutei Kęstinienei.
2 grupė. Darželiai-mokyklos
1 vieta
Darželis-mokykla „Saulutė“, direktorė Anželika Selezniova.
Įteikiama: diplomas, premija inventoriui ar aplinkai tvarkyti priemonėms įsigyti, Vilniaus miesto mero padėka.
2 vieta
„Volungės“ darželis-mokykla, direktorė Danguolė Fokienė.
Įteikiama: diplomas, premija inventoriui ar priemonėms aplinkos tvarkymui įsigyti, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto padėka.
3 vieta
,,Aušros“ mokykla-darželis, direktorė Edita Kaniavaitė. Įteikiama: diplomas, premija priemonėms aplinkai tvarkyti įsigyti, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Aplinkos ir energetikos komiteto padėkos raštas.
Už gausų aplinkosauginio ugdymo projektų parengimą, išradingą švietimo įstaigos teritorijos priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos aplinkos ir Energetikos komiteto padėkos raštu apdovanoti darželio-mokyklos „Vilija“ direktorę Sofija Matarevič.
3 grupė. Pradinės mokyklos
1 vieta
Filaretų pradinė mokykla, direktorė Jūratė Malinauskienė.
Įteikiama: diplomas, premija inventoriui ar priemonėms aplinkos tvarkymui įsigyti, Vilniaus miesto mero padėka.
Kitoms šios grupės švietimo įstaigoms prizinių vietų neskirti.
Lietuvai pagražinti Vilniaus draugijos padėkomis apdovanoti:
Lopšelio darželio ,,Jurginėlis“ direktorę Jolitą Skyrelienę,
Lopšelio darželio „Lakštingala“ direktorę Virginiją Smalinskienę,
Lopšelio darželio „Strazdelis“ direktorę Viliją Pumputienę,
Lopšelio darželio „Prie pasakų parko“ direktorę Kristiną Kopanickienę,
Lopšelio darželio „ Zylutė“ direktorę Galiną Buto,
Žėručio pradinės mokyklos direktorę Birutę Liekienę,
VšĮ Lauko darželio steigėją Žilviną Karpį.
Konferencijos aplinką papuošė lopšelio-darželio „Žilvinėlis“ kūrybiniai darbeliai iš antrinių žaliavų, Vilniaus statybininkų rengimo centro dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo specialybės mokinių kūrybiniai darbai.
Apdovanojimai įteikti, dovanos išdalintos, rezultatai apibendrinti. Gaila, liūdesio šešėlį renginio organizatoriams ir dalyviams, metė lopšelių-darželių bendruomenės, ignoravusios nuoširdų kvietimą (ir ne vieną!) atvykti į renginį. Dėl šios priežasties ne visų įstaigų atstovams galėjome padėkoti, įteikti apdovanojimus.
Konferencijos dalyviai skirstėsi tardami iki naujų susitikimų, nes buvo nutarta dažniau susitikti, svečiuotis vieniems pas kitus, plėtoti Žaliųjų edukacinių erdvių naudojimo galimybes, dalintis gerąja patirtimi…
Aplinkos apsaugos poskyris