Grigiškėse įkurto vaikų dienos centro „Grijos vaikai“ pedagogai su savo ugdytiniais jau ne vienerius metus sėkmingai vykdo Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programos projektus. Šiais metais jie įgyvendina projektą ,,Gamta – mūsų namai“, kurio vadovė yra Jelena Iluk. Prasminga partnerystė aplinkosaugos srityje su savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistais jau davė ne vieną puikų rezultatą. Šį kartą nutarta įkurti jaunojo tyrėjo kampelį siekiant tyrinėti mikropasaulį. Tuo tikslu buvo įsigytas mikroskopas su mikrokamera, dengiamieji ir objektiniai stikleliai, lupos ir kitos priemonės.
Susipažinti su mikroskopo sandara ir tyrimų kryptimis vaikams padėjo Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė, Vilniaus kolegijos docentė, gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė. Buvo išnagrinėta mikroskopo sandara, išsiaiškinta kaip reguliuoti apšvietimą, kaip keisti ir judinti objektyvus, kokios svarbiausios darbo mikroskopu taisyklės ir kokia šio jautraus prietaiso priežiūra.
Kiekvienas seminaro dalyvis gavo objektinį ir dengiamąjį stiklelius, priemones mikropreparato paruošimui. Bandymui paėmėme miltligių pažeistus lapus. Vaikai juos apžiūrėjo pro lupą ir pamatė baltus grybo hifus, o ant jų tamsius mažus rutulėlius (kamuoliukus). Tai grybo dauginimosi organai – vaisiakūniai, kurių viduje yra sporos. Grybo svarbiausia dalis (kūnas) yra grybiena sudaryta iš hifų. O iš hifų išsivysto vaisiakūniai. Skirtingų rūšių grybų jie yra skirtingi. Geriausiai žinome baravykus, musmires ir kitus kepurėtuosius grybų vaisiakūnius. Jų kepurėlių apatinėje pusėje susidaro sporos. O štai čia – vaisiakūniai maži, apvalūs su trumpais hifais (pakabomis). Miltliges sukeliančių grybų grybiena vystosi augalo maitintojo paviršiuje, į substratą įaugina įvairios formos haustorijas (specializuotus siurbtukus), kuriomis tvirtinasi prie substrato ir siurbia iš jo gyvų ląstelių maisto medžiagas. Visi apžiūrėjome atidžiai lapus, pamatėme vaisiakūnius. Tada užlašinome lašą vandens ant objektinio stiklelio ir atsargiai nuo lapo vaisiakūnius perkėlėme į vandens lašą. Išmokome kaip uždėti dengiamąją stiklelį, kad neliktų oro burbulų preparate. Pradėjome mikroskopuoti. Matomą vaizdą stebėjome ne tik kompiuterio ekrane, bet prisijungėme ir televizorių. Jo ekrane itin aiškiai matėme mikroorganizmus ir jų dalis. Pirmieji preparatai gal ir ne visai gerai pavyko, tačiau buvo įdomu. O tada dar žiūrėjome pelėsį ir aptarėme jo sandarą bei savybes. Mokytoja atnešė ant mitybinės terpės išaugintą grybą. Apžiūrėjome jo žalsvai rudą koloniją ant mitybinės terpės. Tai buvo plačiai drėgnose patalpose ant sienų augantis juodgrybio (Cladosporium) genties grybas dar vadinamas „tinko grybeliu“. Pro mikroskopą aiškiai matėme jo hifus, medžio pavidalo konidijakočius su konidijų grandinėlėmis. Konidijos ovalios formos sukibusios į grandinėles. Šis grybas gali būti ir žmogaus ligų priežastimi.
Ant klevo lapų pamatėme juodas dėmeles. Kas tie juoduliai? Išsiaiškinome, kad tai klevinis žvynokas. Šis grybas plačiai paplitęs ant klevo lapų, kuo oras švaresnis, tuo šio grybo būna daugiau.
Aptarėme mikroskopinių grybų naudą ir žalą. Tolimesniems tyrimams rekomendacija: surinkti įvairių grybų ir jų kepurėles sudėti ant balto ar skaidraus popieriaus, palaikius gauti sporų atspaudą. Pro mikroskopą tirti įvairių grybų sporas.
Taip pat pažiūrėjome ir dumblių pavyzdį. Tai buvo siūlinis dumblis mauragimbė. Jo ląstelės cilindriškos, viduje gerai matėme spiralės formos chloroplastus ir branduolį. Dumblių vardai dažnai turi žodelį maurai: maurakulis, maurabragis, maurarykštė. Dar stebėjome kolonijinio dumblio maurakulio koloniją, o nuo medžio žievės nuėmėme žalius dumblius ir stebėjome ląsteles pro mikroskopą (plevelą matėme). Dar radome kelis titnagdumblius, lengviausiai įsiminė valtelė. Rekomendacija tyrimams: ištirti Vokės upėje paplitusius vienaląsčius ir siūlinius dumblius, zooplanktoną.
Įdomu buvo pažiūrėti kaip gi atrodo žiedadulkės. Vaikams medetkos žiedadulkės priminė virusą. O kokios kitų augalų žiedadulkės?
Štai kiek daug patirčių ir mažų atradimų buvo šią dieną. Užtrukome ilgokai, tačiau vaikai vis dar norėjo tai plauką, tai kitą objektą pamatyti pro mikroskopą. O džiugiausia buvo kai mokiniai atsisveikindami viltingai paklausė: „Mokytoja, o jūs pas mus kiekvieną penktadienį atvažiuosite?“.
Jaunojo tyrėjo užsiėmimai vaikų dienos centre suplanuoti ir kitomis dienomis. Tai vykdomo aplinkosauginio projekto rezultatas. Tad sėkmės žvilgčiojant į mikropasaulį, lai jo vartai vis plačiau atsiveria žingeidiems jauniesiems tyrėjams.
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris