Dobilas – 2024 metų Vilniaus žaliųjų edukacinių erdvių augalas

Paskelbta 2024-01-29

2024 metais kviečiame sodinti, auginti, gėrėtis, tyrinėti ir didelį dėmesį organizuojant edukacijas skirti dobilams. Dobilai (Trifolium) – pupinių (Fabaceae) šeimos daugiamečių ar vienmečių žolinių augalų gentis, kurioje žinoma per 300 rūšių. Genties vardas lotynų kalboje reiškia: tres – trys; folium –  lapai, nes daugumos dobilų lapai sudaryti iš 3 lapelių. Dobilai ant šaknų turi gumbelius, kuriose gyvena azotą jungiančios bakterijos, todėl dobilai ir kiti pupinių šeimos augalai garsėja gebėjimu fiksuoti azotą dirvožemyje, praturtinti dirvą azotu. Stiebas status, kylantis, šliaužiantis. Lapai dažniausiai trilapiai, bet yra dobilų, kurių lapai su 4-7 lapeliais. Žiedai maži, susitelkę į galvutes, ar galvutės pavidalo kekes. Žiedų spalva balta, raudona, geltona. Vaisius – ankštis. Dobilai yra vertingi pašariniai, vaistiniai, prieskoniniai, nektaringieji, dekoratyviniai augalai. Lietuvoje auga 15 rūšių dobilai. Lietuvoje auga šių rūšių dobilai: baltasis, raudonasis, dirvinis, dirvoninis, ganyklinis, ilgagalvis, kalninis, alpinis, šilinis, rausvasis, rusvasis, mažasis, penkialapis, pūstavaisis. Grynuose pasėliuose ir mišiniuose su varpinėmis žolėmis plačiausiai auginamos trys dobilų rūšys: raudonasis (Trifolium  pratense L.), baltasis (Trifolium repens L.) ir rausvasis (Trifolium hybridum L.). Raudonieji dobilai labiausiai paplitę iš visų dobilų genties rūšių. Raudonieji ir rausvieji dobilai auginami labiau šieno ir siloso gamybai, o baltieji  –  ganymui bei sėjami įrengiant vejas. Rausvieji dobilai auginami rūgštesnėse ir drėgnesnėse dirvose, kur raudonieji dobilai blogiau auga. Lietuvoje vykdoma dobil selekcija. Lietuvoje sukurtos raudonųjų dobilų veislės – ‘Liepsna’ (1957), ‘Kamaniai’ (1959), ‘Vyliai’ (1990), ‘Arimaičiai’ (1996), ‘Vytis’ (2002), ‘Sadūnai’ (2008), ‘Radviliai’ (2009) ir kitos. Nacionaliniame augalų veislių sąraše 2023 įrašytos 7 raudonojo dobilo veislės: ‘Arimaičiai’ , ‘Vesna’, ‘Vytis’, ‘Titus’, ‘Nemaro’, ‘Sadūnai’, ‘Radviliai’; 2 rausvojo dobilo veislės: ‘Lomiai’, ‘Poliai’; 4 baltojo dobilo veislės: ‘Sūduviai’, ‘Rivendel’, ‘Nemuniai’, ‘Dotnuviai’.

Dobilai nuo seno žinomi kaip magijos turintys augalai. Visame pasaulyje žinomas tikėjimas, kad keturlapis dobilas neša sėkmę. Senovės germanų mitologijoje keturlapis dobilas siejamas su fėjų pasauliu, keturlapiai lapai padedantys fėjoms atgauti jėgas, o tokį dobilą turintis žmogus gali pamatyti miško pasakiškas būtybes, turintis tokį amuletą išvengia streso, visada yra kupinas geros energijos, jį lydi laimė ir sėkmė. Amuletu gali būti sudžiovintas lapas arba jo atvaizdas (moneta, juvelyrinis dirbinys, paveikslas ir pan.). Airių, keltų tikėjime kiekvienas dobilo lapelis simbolizuoja 4 gyvenimo jėgas: meilę, tikėjimą, viltį ir sėkmę. Šv. Patriko lazda papuošta dobilu (rodydamas dobilo lapą, šv. Patrikas airiams aiškino Švč. Trejybės slėpinį). Žaliasis trilapis dobilas – Šv. Patriko, Airijos globėjo atributas, ir šios valstybės nacionalinis augalas (Trifolium dubium Sibth.; Trifolium repens L. ). Danijos nacionalinis žolinis augalas – raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.). Druidai dobilą garbino kaip šventąjį augalą. Ir kitų tautų tikėjimuose keturlapis dobilas saugo nuo blogio jėgų, yra rojaus augalų dalelė (Ievos paimta iš Rojaus), laimės, gyvasties, pavasario, atgimimo simbolis. Senovėje, kai kuriose vietovėse, dobilai buvo sodinami ant kapų, tai buvo kaip atsisveikinimo ir prisikėlimo simbolis.

Lietuvių liaudies dainose apdainuojamas bernelis-dobilėlis, yra liaudies ratelis „Dobilėlis“, kai šokama ir apdainuojama dobilų augimas, pjovimas (tekstą užrašė A.Vireliūnas).

Dobilų galima pamatyti ir Lietuvos miestų, miestelių herbuose. Joniškėlio herbe vaizduojamas dobilo lapas ir trys žvaigždės. Simbolių kalboje trilapis dobilas – Švenčiausiosios Trejybės, kuri krikščionybėje reiškia Dievą trijuose asmenyse, ženklas. Klausučių herbe yra net 8 auksiniai dobilo lapai, kurie simbolizuoja augimą, gyvybines jėgas, vienybę ir harmoniją. Satkūnų kaimo herbe vaizduojami ištikimybę simbolizuojantys elnio ragai, o virš jų – vienybės ženklas – dobilo lapas. Šilėnai – pirmasis herbinis kaimas Vilniaus rajone, jų herbinio skydo auksiniame lauke vaizduojamas mėlynas dobilo lapas (dobilas – Šv. Trejybės simbolis, auksas – kilnumo ir dorybės spalva, mėlyna – dieviškosios išminties spalva). Stoniškių (Pagėgių sav.) herbe pavaizduotas žirgas trilapių dobilų fone. Sintautų herbe yra trys auksiniai dobilo lapai. Lazdijai, kviesdami pažinti savo kraštą, kvietimo logotipu pasirinko trilapį dobilo lapą,  išleista sidabrinė sėkmės moneta su dobilo lapo atvaizdu (Niujė, 2023), doleris su dobilo atvaizdu.

Edukacinėse erdvėse užveisus žydinčias dobilų pieveles bus sukurta puiki erdvė ne tik tyrinėjimams, bet ir vabzdžiams. Dobilams auginti tinkamiausi vidutinio sunkumo priemoliai ir priesmėliai, geriausia kai dirva turi yra lygi arba nedidesniu kaip 2-3°nuolydžiu,  optimalus pH 6-7. Yra išvesta įvairių dobilų veislių. Kultūroje galima pamatyti auginamus purpurinius dobilus (Trifolium incarnatum L.), kaip dekoratyvinis auginamas gelsvasis dobilas (Trifolium ochroleucon Huds.). Vienas puošniausių dobilų – ilgagalvis dobilas (Trifolium rubens L.), o vienas švelniausių, vadinamas kačiukais, dirvinis dobilas (Trifolium arvense L.). Lietuvos žemdirbystės institute atliekami įvairių rūšių ir veislių dobilų tyrimai. Pupinių šeimos augalų žiedo vainiklapiai turi įdomius pavadinimus: burė, irklai, laivelis, tad turime visą laivą, įdomu patyrinėti ir naudoti meninei kūrybai, patiekalų papuošimui ir kitose srityse. Plačiau apie dobilus ir kitus pupinių šeimos augalus, jų naudojimą edukacijai informacijos galima rasti leidinyje Pažinkime, tyrinėkime, saugokime. 2023. Vilnius: VŠĮ DESENS. 50 psl. ISBN 978-609-96160-2-5: https://vilnius.lt/lt/aplinkosauga-ir-energetika/leidinys-pazinkime-tyrinekime-saugokime/.

„Geras draugas – tarsi keturlapis dobilas: sunku rasti, laimė turėti” – airių patarlė.

Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyris