Šiuo metu Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, viena aktualiausių miško apsaugos problemų yra miško apsauga nuo gaisrų, nes miškų gaisringumas yra gana didelis. Visoje šalyje vyrauja 3–4 gaisringumo klasė. Tai reiškia, kad miškams yra iškilęs realus gaisrų pavojus, dėl kurio gali prireikti riboti žmonių patekimą į miškus.
Visų piliečių prašoma būti dėmesingiems, saugoti savo aplinką siekiant išvengti gaisrų ir jų padarinių. Numatoma, kad rugpjūčio 21–22 d. vyraus ketvirtos klasės miškų gaisringumas.
Miškų gaisringumas Lietuvoje (http://www.meteo.lt/misku_gaisr.php#; http://www.meteo.lt/misku_gaisr_mu.php).
Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus miške sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškrintant sniegui) draudžiama:
• naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą, miške ir arčiau kaip 50 metrų iki jo ribos;
• deginti žolę, šiaudus miško žemėje ir žemės ūkio plotuose (pievose, ganyklose, ražienose ir panašiai);
• medžioti šoviniais, užkimštais įsidegančios medžiagos kamščiais;
• važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ne keliais arba ten, kur įvažiuoti nustatytąja tvarka uždrausta (išskyrus miškų ir specialiųjų tarnybų transportą ir asmenis, turinčius miško valdytojų ar savininkų išduotus leidimus);
• pilti degalus miške į mašinų bakus, naudotis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais, jeigu netvarkinga jų kuro tiekimo sistema, duslintuvai ir panašiai.
Esant gaisrų pavojui laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą.
Miške draudžiama palikti šiukšles, stiklą, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas.
Atsakingi turi būti ir grybautojai bei uogautojai.
Esant padidintam gaisrų pavojui, savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar privačių miškų savininkų teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo gali laikinai uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi visuose miškuose bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.
Pažeidus miško lankymo taisykles, priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimus gresia baudos.
Jeigu yra sukeliamas miško gaisras, pilietis gali būti nubaustas bauda nuo 579 iki 1158 eurų.
Lietuvos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu. Jie skirstomi į tris degumo klases:
I – didelio (38 % visų miškų), šiai klasei priskiriami labiausiai degūs miškai – spygliuočių jaunuolynai iki 40 metų amžiaus, augantys sausose augavietėse, pušynai ir eglynai, augantys sausose nederlingose augavietėse. Tai miškai, kuriuose gaisrams kilti bei išplisti sąlygos yra labiausiai palankios.
II – vidutinio (22 % visų miškų), šiai degumo klasei priskiriami spygliuočių jaunuolynų iki 40 metų amžiaus medynai, augantys šlapiose augavietėse, pušynai ir eglynai augantys sausose ir derlingose augavietėse ir lapuočių medynai, augantys sausose nederlingose augavietėse. Juose esant palankioms gaisrams kilti sąlygomis, miškų gaisringumas irgi gana didelis. Likusieji medynai priskiriami
III degumo klasės miškuose gaisringumas būna didžiausias tik anksti pavasarį, vėlai rudenį, įsivyravus sausroms, tai yra kai atsiranda degiųjų medžiagų.
Gaisringumo klasės:
I – gaisrams kilti sąlygų nėra;
II – gaisrams kilti sąlygos vidutiniškai palankios (tikimybė 5–10 proc.), gali kilti silpni žemutiniai gaisrai;
III – gaisrams kilti sąlygos vidutiniškai palankios (tikimybė 10–30 proc.),gali kilti vidutiniai ir stiprūs žemutiniai gaisrai;
IV – gaisrams kilti sąlygos palankios (tikimybė 30 – 60 proc.), gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus;
V – gaisrams kilti sąlygos ypač palankios (tikimybė iki 100 proc.), gali kilti žemutiniai gaisrai, kurie pereina į viršūninius gaisrus.
BŪKIME ATSAKINGI UŽ APLINKĄ!
Aplinkos apsaugos skyrius