Šiais laikais esant geresniam pragyvenimo lygiui, padidėjus vartojimui kartu su augančia ekonomika auga ir aplinkosauginės problemos. Viena iš jų – tai susidarančios atliekos: plastiko produktai, popierius, buitinės ir kitos įvairios atliekos. Neretai atliekos nerūšiuojamos, nekompostuojamos, o siekiant sumažinti mokesčius už jų išvežimus ar šildymo sezono metu vietoj kuro, jos yra deginamos krosnyse. Tačiau deginti atliekas namuose yra pavojinga sveikatai, aplinkai, ypatingai nuo to kenčia vaikai, vyresnio amžiaus ar didesnio jautrumo žmonės. Deginant atliekas namuose, jiems pilnai sudegti trukdo per žema temperatūra, kadangi individualios krosnys nėra pritaikytos deginti atliekas, kaminai neturi filtrų . Tokiu būdu į aplinką išsiskiria teršalai, kuriais pirmiausia kvėpuoja atliekas deginančių namų gyventojai, kaimynai. Taip pat po deginimo likę pelenai , kuriuose yra toksinių elementų, sunkiųjų metalų, gali būti išnešiojami vėjo arba jais yra tręšiama žemė.

Deginant įvairias atliekas į aplinką išsiskiria toksiniai teršalai, kurie gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus:

• Dioksinai – išsiskiria deginant produktus, kuriuose yra chloro, kaip pavyzdžiui komunalinės atliekos. Dioksinai – bioakumuliuojamas teršalas, kuris juda ekosistemoje per maistines grandines. Šis teršalas slopina imuninę sistemą, trikdo hormonų pusiausvyrą, gali suketi vėžį.
• Policikliniai aromatiniai hidrokarbonatai – išsiskia iš medžiagų, kurios pilnai nesudega. Dalis iš jų gali sukelti vėžinius susirgimus.
• Lakieji organiniai junginiai – susidaro deginant šiukšles, organiką. Lakieji organiniai junginiai formuoja pažemio ozoną, kuris sukelia kvėpavimo sutrikimus, pavojingas sergantiems astma.
• Formaldehidai – susidaro deginant medžio produktus, dažus, dailylentes, stiklo pluošto izoliacija. Teršalas kenkia akims, sukeldamas ašarojimą, sukelia kosulį, čiaudulį, padidėja odos dirglumas. Esant pastovioms koncentracijoms – gali sukelti ir vėžį.
• Heksochlorbenzenas – susidaro deginant atliekas, tai patvarus toksinas lėtai skylantis ore. Teršalas akumuliuojasi vandenų ekosistemose, kerpėse ir kt. žmogui sukeldamas kepenų pažeidimus, odos sudirginimą.
• Hidrochloro rūgštis – išsiskiria deginant medžiagas, turinčias PVC (polivinilchloridas, plastmasė). Teršalas sukelia dermatitą, slogą, kvėpavimo ir plaučių ligas.

Kaip galima sumažinti namuose susikaupiantį atliekų kiekį:

• Perdirbti. Nemaža dalis atliekų gali būti perdirbto s (stiklas, popierius ir t.t.)
• Antrinis panaudojimas. Kaip kurios atliekos gali būti panaudotos kelis kartus: drabužiais galima apsikeisti, padovanoti ir t.t.
• Pirkti prekes su mažesnėmis pakuotėmis, tuomet išmetamų ir nereikalingų pakuočių kiekis bus mažesnis
• Biodegraduojančias atliekas kompostuoti ir kt.

Primename, kad draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, o už įstatymų pažeidimus – asmenys yra traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Mieste pastebėjus aplinkos teršimą neaiškios kilmės teršalais, prašome informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą M. K. Čiurlionio g. 9, tel. (85) 2159630, el. p. vilniaus.ma@vrd.am.lt