„Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė
Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė”. Kristijonas Donelaitis.
Pirmieji augalai, pavasario pranašai, jau išskleidė žiedus. Laukuose geltonuoja šalpusniai, miškuose mėlynuoja žibuoklės, įvairiaspalviais žiedais išsiskiria plautės, tuoj išskleis žiedus plukės. Vis gausėja pavasarį žydinčių augalų. Nors gyvename mieste, tačiau Vilniuje galime pamatyti platų spektrą pavasarinių žiedų. Gėrėkimės žiedais, mokykimės juos pažinti, tačiau leiskime jiems gyventi ir subrandinti sėklas – neskinkime jų. Tikimės, kad jūs mylite gamtą ir siekiate ją pažinti. Pasirengę jums padėti gamtos pažinimo kelyje. Mūsų puslapiuose supažindinsime su vis naujais augalais, kuriuos suraskite Vilniaus gamtoje ar sode ir su malonumu stebėkite jų gyvenimą, džiaukitės nors ir mažais atradimais, fotografuokite, dalinkitės savo pastebėjimais. Būsime dėkingi, jeigu įdomiausias nuotraukas atsiųsite ir mums, jas galėsime skelbti interneto puslapiuose. Taigi – pirmyn į susitikimą su žydinčia gamta …
Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara), astrinių (Asteraceae) šeima. Šalpusniai yra daugiamečiai žoliniai augalai, kilę iš Europos ir Azijos. Auga neutralioje ar kalkingoje dirvoje. Anksti pavasarį, ant apie 20 centimetrų ilgio šliaužiančio šakoto požeminio šakniastiebio, išauga vienas ar keletas geltonų graižų. Lapai išauga augalui baigus žydėti. Jie yra maždaug 10-20 centimetrų skersmens, apskritoki, šiek tiek dantyti, jų viršutinė pusė – plika, apatinė – baltai pūkuota. Gegužę ar birželį graiže subręsta apie 300 vaisių – geltoni lukštavaisiai su dvigubai-trigubai ilgesniais už vaisius skristukais. Vėjas vaisius pūkuotų skristukų pagalba išnešioja labai plačiai.
Kiekvienoje šalyje šalpusnis žinomas ir turi savitą liaudiškąjį pavadinimą, atspindintį tos šalies specifiką: vienur jis vadinamas asilo koja, kitur – jaučio pėda, o dar kitur – kumeliuko koja, arklio snukio žole, žiemos gėle, motina-pamote, močeka, močeklapiu, močekėle, šaltapusiu, šaltašoniu, šaltpusniu, baltapusniu, baltapusiu ir pan. Vaistinis, medingas, maistinis augalas. Šalpusnio lotyniškas pavadinimas tussilago yra kilęs iš žodžių „tussis – kosulys“ ir „agere – judintis“. Lapai ir žiedai tinkami salotoms ir sriuboms, naudojami jie ir konditerijos pramonėje, ir, be abejo, vaistams.
Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis). Žibuoklė priskiriama vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Dekoratyvinis, vaistinis augalas. Visi vėdryninių šeimos augalai turi daugiau ar mažiau nuodingų medžiagų. Lapai triskiaučiai, širdišku pamatu. Galime rasti augalų formų su violetiniais ar net baltais žiedais. Kai kuriose tautose žibuoklė yra pasitikėjimo, tikrumo simbolis.
Žibuoklės lapus žmonės kartai painioja su europinės pipirlapės (Asarum europaeum, kartuolinių – Aristolochiaceae šeima) lapais, nes šie augalai dažnai auga šalia. Tačiau pipirlapės lapai nėra triskiaučiai, jie ištisiniai. Visas augalas (lapai ir šakniastiebis) kvepia pipirais, todėl ir augalas vadinamas pipirlape. Po lapais slepiasi žiedai, kuriuos apdulkina, o vėliau ir sėklas išnešioja, skruzdėlės. Pipirlapė taip pat yra dekoratyvinis, nuodingas, vaistinis augalas.
Užduotis: suraskite ir palyginkite triskiautės žibuoklės ir europinės pipirlapės lapus bei žiedus, juos nufotografuokite; paieškokite skirtingų spalvų žibuoklių žiedų ir juos nufotografuokite.
Tik anksti pavasarį galima pamatyti augalą-efemerą – pavasarinę ankstyvę (Erophila verna). Efemerai – augalai turintys labai trumpą vegetacijos laikotarpį. Šį augalą suras tik labai dėmesingi gamtos mylėtojai, nes jis neryškus, mažas, apie 5-10 cm aukščio. Geriausiai ieškoti smėlingoje dirvoje, dykvietėse, dirvonų pakraščiuose arba ten, kur mažai auga kitų augalų. Lapai lancetiški, susitelkę į skrotelę. Žiedai balti. Vaisiai – ovalios formos, iš šonų suplotos ankštarėlės, kurios yra 5-10 mm ilgio, 1,7-3,3 mm pločio. Sėklos smulkios, gelsvai rudos spalvos, jų 1000 vienetų sveria apie 0,02 gramo. Išbarstęs sėklas augalas nunyksta, sėklos žemėje laukia kito pavasario. Toks trumpas, apie pora savaičių trunkantis, šio augalo gyvenimas.
Patikrinkite savo pastabumą ieškodami pavasarinės ankstyvės.
Jau dabar miškuose įvairiaspalviais žiedais džiugina akį plautės. Viename žiedyne galime pamatyti įvairių spalvų žiedus – nuo rožinės iki mėlynos spalvos. Kodėl gi taip yra?
Žiedų spalva priklauso nuo žiedlapių ląstelėse esančių sulčių reakcijos. Gyvenimą žiedas pradeda rožiniu, o mėlynuoti pradeda tik po apdulkinimo, tada baigiasi nektaro gamyba. Vabzdžiai, išnešiojantys žiedadulkes, dažniausiai lanko tik rožinės spalvos žiedus. Tokie augalai, kurių žiedų spalva keičiasi vegetacijos laikotarpyje, vadinami augalais vitrinomis. Rožinė spalva vabzdžiams kaip iškaba – „nektaro yra“. Medžiagas, suteikiančias žiedams spalvą, vokiečių chemikas L. Markvartas 1835 m. pavadino antocianinais. Rūgščioje terpėje antocianinai yra rožinės, neutralioje – violetinės, šarminėje – mėlynos spalvos. Kai keičiasi sulčių reakcija (rūgšti ar šarminė), antocianinai keičia spalvą nuo raudonos iki mėlynos. Antocianinų yra daugelio augalų žieduose, vaisiuose ir lapuose. Pigmento, taip pat ir augalo organų spalva priklauso nuo to, kokia yra spalvotų organų ląstelinių sulčių reakcija.
Tamsioji plautė (Pulmonaria obscura; agurklinių – Boraginaceae šeima) – dekoratyvus, medingas, vaistinis ir maistinis augalas. Jos lapuose ir stiebuose yra taninų, gleivių, karotino, dervų, vitamino C, daug mikro- ir makroelementų. Plautei būdinga dar viena ypatybė – kad išvengtų savidulkos, jos žieduose dulkinės atsidaro ir purka išsiskleidžia skirtinguose aukščiuose. Toks reiškinys vadinamas heterostilija.
Ar daug kas žino, kad tamsioji plautė – valgomas augalas? Anglijoje ir Skandinavijos šalyse jos lapus naudoja salotoms gaminti, verda sriubas, pagardina žuvies ir mėsos patiekalus. Salotoms ir sriuboms naudojami lapai. Ypač tinka plautės lapus maišyti su rūgštynėmis, svogūnais, morkomis, krienais ar raugintais kopūstais. Verdant sriubas, pridedama bulvių ir petražolių. Troškinti plautės lapus skaniausia su žuvimi ar vaisiais.
Užduotis: suraskite plautės žiedus ir išnagrinėkite jų sandarą. Paimkite baltą popieriaus lapą, jį patrinkite plautės skirtingų spalvų žiedais taip, kad popierių nuspalvintumėte. Tada ant nusispalvinusių vietų užlašinkite citrinos sulčių (tikrojo citrinmedžio – Citrus limon vaisiaus). Stebėkite kitimus, paaiškinkite kodėl jie vyksta.
Drėgnose vietose pradeda geltonuoti pražangialapės blužnutės (Chrysosplenium alternifolium), uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos augalai. Pamatiniai lapai 2-4, ilgakočiai, apskritai inkstiški, širdišku pamatu, karbuoti; stiebiniai lapai 1-3, pražanginiai, trumpakočiai. Žiedyną gaubia gelsvai žalios spalvos pažiedės. Žiedai maži, neryškūs, gelsvi. Ryškesnės ir iš toli matomos yra pažiedės. Žiedus apdulkina vabzdžiai, sraigės. Vaisius – dėžutė. Sėklos juodos, blizgančios.
Panašiose vietose, kaip ir blužnutė, auga švitriešiai. Pavasarinis švitriešis (Ficaria verna) yra vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos žolinis daugiametis augalas. Jo ryškūs geltoni žiedai šviečia iš toli. Augalas nuodingas, dekoratyvus. Galima auginti po medžiais, nes žydi dar jiems nesulapojus.
Augalų pristatymus ir kitų gamtos objektų aprašymus periodiškai skelbsime interneto puslapiuose ir skatinsime vilniečius tyrinėti savo miesto gamtą, pamilti ją ir norėti bei mokėti tausoti, o tuo pačiu padėsime tobulinti asmens gamtamokslinę kompetenciją. Kviečiame vilniečius bendradarbiauti stebint Vilniaus gamtą ir siųsti stebėjimo rezultatus, kuriais mielai dalinsimės. Saugokime ir globokime mūsų aplinką, jai labai reikia mūsų gerų darbų ir dėmesio.
Siūlymus ir savo stebėjimų rezultatus, nuotraukas siųskite el. pašto adresu: ekokonkursai@gmail.lt
Aplinkosauginio švietimo klausimais konsultuoja ekologė, gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė.
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris