Benzoalfapirenas (BaP) – tai penkiažiedis policiklinis aromatinis angliavandenilis ( C20H12). Teršalas yra šalutinis produktas, susidarantis degant organikai, kaip pavyzdžiui cigaretės, mediena ir kt. Aplinkos ore BaP susidaro degant miškams, žolei, yra išsiskiriamas iš pramonės, energetikos objektų. Teršalas taip pat išsiskiria kartu su automobilio dujomis, neretai susidaro ir degant anglimis – ruošiant maistą.
BaP pasižymi mutageiniu, kancerogeniniu poveikiu, o ilgainiui sukelia plaučių, odos vėžį. Benzoalfapirenas kaupiasi gamtoje, tame tarpe ir žmogaus organizme, ir nėra lengvai suardomas. Teršalo poveikis pasireiškia trumpalaikiu ar ilgalaikiu poveikiu – trumpalaikio poveikio požymiai yra aklių paraudimas, deginimo pojūtis, odos bėrimas. Yra tikėtina, kad Ilgalaikis poveikis gali sukelti vėžį. Moksliniuose straipsniuose yra prieštaringos informacijos apie BaP poveikį, tačiau tyrimai su gyvūnais parodė, kad BaP sukelia šlapimo pūslės, plaučių, odos vėžius.
Europos Apsaugos Agentūra pripažįsta, kad BaP koncentracijos augimas yra sparčiai didėjanti problema. Nuo 2002 iki 2011 metų BaP Europos Sąjungos valstybėse išaugo 11 proc. BaP koncentracijų viršijimas labiausiai yra stebimas centrinėje ir rytų Europoje. 2009 – 2011 m. iki 31 proc. Europos miestų gyventojų buvo veikiami viršnorminių BaP koncentracijų. 2011 m. 35 proc. Europos oro kokybės tyrimo stotelėse buvo užfiksuoti BaP koncentracijų viršijimai.
Vilniaus mieste BaP koncentracijos kasmet auga. Siektina vertė BaP – 1 ng/m3, nuo 2010 m. yra viršijama ir kasmet auga. Didžiausios BaP koncentracijos būna šildymo sezonu, taigi faktoriai labiausiai įtakojantys aplinkos oro kokybę šiuo teršalu – ne tik autotransportas pramonės objektai, bet ir individualus šildymas kietu kuru, o neretai ir atliekomis. Individualių namų gyventojams primename, kad deginti atliekas griežtai draudžiama (Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Už atliekų deginimą – Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.