Aplinkosauginės problemos vis labiau tampa suprantamos šalies visuomenei, kuri suinteresuota gyventi švarioje ir jaukioje aplinkoje, išsaugoti mūsų kraštovaizdį ir biologinę įvairovę ateities kartoms. Aplinkosauginės temos mokyklose integruojamos į įvairius dalykus. Spalio 27 dieną gamtos ir socialinių mokslų mokytojai susirinko į Respublikinę konferenciją „Gerosios patirties sklaida 2020“.
Konferenciją organizavo Profesinio mokymo centras „Žirmūnai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris.
Renginys organizuotas įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo programos projektą „Gamtos kuprinė šimtmečiui“.
Konferencijos tikslas – skatinti aktyvų ir efektyvų gamtos ir socialinių mokslų mokytojų bendradarbiavimą kartu atliekant tiriamąją veiklą ir dalijantis gerąja patirtimi. Uždaviniai: ugdyti mokinių gamtamokslinį raštingumą; formuoti mokinių tiriamosios veiklos, mokslinio ir kritinio mąstymo įgūdžius; skatinti pedagogus dalintis gerąja patirtimi ir ieškoti galimybių plėtoti tiriamąją veiklą skirtingų dalykų ugdymo procese; aptarti gamtos ir socialinių mokslų praktinių tiriamųjų darbų svarbą ir reikšmę bendrojo ugdymo programoje bei integraciją į specialybės dalykus; skatinti bendradarbiavimą tarp mokslininkų, mokytojų ir tyrėjų. Konferencijos organizavimo grupė: Lina Bargailienė, profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui; Aida Baliukevičienė profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ geografijos mokytoja ekspertė; doc. dr. Giedrė Kmitienė profesinio mokymo centro „Žirmūnai“ metodininkė; doc. dr. Ona Motiejūnaitė Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė, Vilniaus kolegijos docentė
Konferencijoje buvo pristatyti 8 pranešimai, kuriuose pedagogai dalijosi mokinių gamtamokslinio ugdymo patirtimi, pristatė dažniausiai naudojamas metodikas ir inovatyvius ugdymo proceso organizavimo būdus.
Doc. dr. Ona Motiejūnaitė savo pranešime plačiai aptarė galimų mokykloje vykdyti mokinių projektinių darbų ir integruotų pamokų tematiką: kraštovaizdžio tyrimai; augmenijos tyrimai (Ar medžių kalbą supranti? Kokią žinią siunčia medžiai? Invaziniai organizmai. Žydinčios pievos. Mažiausi žiediniai augalai ir jų svarba ir t.t.); 5-8 klasėms parengtų aplinkos tyrimo metodikų naudojimas ugdymo procese (Vedlys mokytojams); žaliosios edukacinės erdvės. Taip pat pristatyti Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo ir Savivaldybei pavaldžių įstaigų aplinkosauginio švietimo projektų projektai. Kiekvienais metais įgyvendinama apie 30-40 projektų, kurie skirti visuomenės ekologinės savimonės ugdymui. Vykdant šiuos projektus mokykloms sudaromos galimybės kurti žaliąsias edukacines erdves, aplinkos tyrimo laboratorijas, organizuoti konferencijas, seminarus. Ekologė kvietė bendrauti, dalintis patirtimi.
Mokytoja metodininkė Marytė Gečienė su Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos bendruomene mokyklos aplinkoje sukūrė ir sėkmingai naudoja originalias edukacines erdves – ugdymosi sodą „Hortus Aeterna“. Čia yra ir Mendelio sodelis, Raganos sodelis (skirtas habilituotai daktarei Eugenijai Šimkūnaitei), Augalų istorijos erdvė su ginkmedžiu, magnolija ir tulpmedžiu, erdvė „Grybų karas“ ir daug kitų įdomybių. „Hortus Aeterna“ yra puikus pavyzdys kaip inovatyviai įgyvendinami Gerosios mokyklos koncepcijos bei „Mokyklos be sienų“ uždaviniai, atsakas edukacinių erdvių mokyklos aplinkoje svarba abejojantiems pedagogams.
Alma Valonienė (Kėdainių profesinio rengimo centro pedagogė) pranešime „E kodas“ pristatė tiriamuosius darbus vandens telkiniuose.
Gentrūda Česnovienė, Dovilė Rudokaitė (Kauno technikos profesinio mokymo centras) savo pranešime nagrinėjo nestandartines situacijas, keičiančias mokinių aktyvumą, jų kūrimą pamokose profesinėje mokykloje.
Daug praktinių patarimų kaip originaliai pateikti pamokos medžiagą vaizdžiai aptarė Aida Baliukevičienė, (Profesinio mokymo centras „Žirmūnai“) pranešime „Prezentacija – tarsi šou“.
Aplinkosaugos, ekologijos temų integravimo į literatūros dalyką galimybes pranešime „A. Baranausko poemos ,,Anykščių šilelis“ aktualumas: sąsajos su ekologija“ aptarė Aušra Prieskienienė ir Lina Uzdilienė (Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras).
Kiek daug resursų jau yra parengta pedagogams siekiant padėti jiems ruoštis pamokoms ir sudominti mokinius dėstomuoju dalyku parodė biologijos mokytoja ekspertė Nadiežda Pašuto (Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija).
Pedagogės Ingrida Maciejauskienė ir Irina Filipova (Profesinio mokymo centras „Žirmūnai“) pristatė konferencijos dalyviams integruotą biologijos ir IT projektą „2020 – E. Šimkūnaitės metai“.
Doc.dr. Giedrė Kmitienė apibendrindama konferencijos darbą padėkojo pranešėjams už nuoširdų ir profesionalų savo kūrybingos pedagoginės patirties pasiekimų pasidalijimą, kvietė bendradarbiauti. Pasidžiaugė, kad šias veiklas remia Vilniaus miesto savivaldybė, užsimezgusia prasminga partneryste su Aplinkos apsaugos ir miesto tvarkymo poskyriu, kurio ekologė yra ir šio renginio globėja. Visiems pranešėjams bus įteikti prizai: vykdant projektą „Gamtos kuprinė šimtmečiui“ išleisti gamtos 2021 metų kalendoriai ir termosai-gertuvės (skatinant atsisakyti vienkartinių puodelių).
Konferencija vyko nuotoliniu būdu, tačiau tai netrukdė dalintis patirtimi, aptarti problemas. Siektina, kad ši konferencija taptų tradicine.
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris