2014 metais Vilniaus susivienijimas “Sodai” įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkos apsaugos švietimo projektą “Vilniaus miesto sodininkai – aplinkos apsaugos ir tausojančio vartojimo idėjų mieste skleidėjai”.
Projekto tikslas – išaiškinti Vilniaus mieste geriausiai pagal aplinkos apsaugos reikalavimus ir Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos prioritetus sutvarkytus sodo sklypus, skatinti geriausiai sodus tvarkančius ir pagal prioritetinį tausojantį vartojimą sklypus naudojančius Vilniaus sodininkus, skleisti gerąją tausojančio ūkininkavimo ir sveikos bei gražios gyvensenos patirtį.
Dalyvauti konkurse apžiūroje buvo kviečiamos visos Vilniaus miesto teritorijoje esančios sodininkų bendrijos. Pagal šių metų taisykles, sodininkų bendrijos valdybų nariai (bendrijos valdyba ar bendrijos pirmininkas) pagal nustatytus vertinimo kriterijus atrinko 2-3 sodo sklypus ir užpildė vertinimo kriterijų anketas, kurias pateikė Vilniaus susivienijimui “Sodai”. Sudaryta komisija apsilankė sodininkų bendrijoje, apžiūrėjo parinktus sodo sklypus ir nustatė nugalėtojus.
Kadangi projektas yra skirtas aplinkos apsaugai ir tausojančiam vartojimui, vertinant sodo sklypus, svarbiausi kriterijai vertinant sodininkų bendrijų sklypus buvo: augalinių atliekų tvarkymas (kompostavimo dėžės, jų būklė); neorganinių atliekų (šiukšlių) tvarkymas; nuotekų tvarkymas; trąšų ir pesticidų naudojimas; vandens telkinių, pakrančių būklė; dirvožemio derlingumo palaikymas; daržovių, vaisių, uogų auginimas ir jų įvairovė; gėlių auginimas ir jų įvairovė; vaismedžių ir vaiskrūmių būklė; augalų, turinčių kenkėjus atbaidančių savybių auginimas.
Sodo sklypų šeimininkai ne tik aprodė sklypus, bet ir pasidalino praktiniais patarimais kaip tinkamai, nekenkiant aplinkai, saugant gamtos išteklius tvarkyti sodo sklypą.

Baigiamasis projekto renginys įvyko rugsėjo 29 dieną VU Botanikos sodo Vingio skyriuje. Dalyvius pasitiko Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Vladislovas Butkevičius, kuris pradėjo renginį. Susirinkusius į Projekto baigiamąjį renginį sodininkus pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, biomedicines mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė. Ji pasidžiaugė, kad ypatingi miesto žmonės susirinko ypatingoje vietoje – sename, jaukiame, gražiame sode, kuriame nuo seno puoselėjamos sodininkystės tradicijos, kuriame susipina istorija ir dabartis. Sodininkai – ypatingi žmonės, kuriuos dar vadina „žmonės – žalieji pirštai“, bet jų ir mintys bei širdys – spalvingiausios, jų darbščios rankos išaugina nuostabiausius žiedus ir vaisius, o tam reikia daug žinių, įgūdžių, gamtojautos ir kūrybinių gebėjimų. Miestas – tai visų pirma žmonės. Kai Vilniuje tiek sodininkų, jis tikrai ateityje turėtų tapti Europos žaliąją sostine…

Vladislovas Butkevičius pristatė projekto tikslus ir įgyvendinimo eigą, pasidalijo vertinimo komisijos pastebėjimais, sodininkų džiaugsmais ir rūpesčiais. Geriausiai Vilniaus mieste tvarkomų sodo sklypų šeimininkai apdovanoti Vilniaus miesto savivaldybės mero padėkos raštais. Taip pat apdovanoti padėkos raštais sodininkų bendrijų pirmininkai už aktyvų dalyvavimą organizuojant šį konkursą – apžiūrą. Žurnalo „Sodo kraitė“ redakcija konkurso nugalėtojams skyrė žurnalo prenumeratą.

UŽ GERIAUSIAI TVARKOMĄ SODO SKLYPĄ
Vilniaus miesto savivaldybės mero padėkos raštais apdovanoti sodo sklypų šeimininkai:
S/B „MEDIKAS“, Antakalnio sen.:
Olga Kubakievič, Monika Zdanauskienė, Teresė Sipavičienė.

S/B „VERŽUVA-1“, Antakalnio sen.:
Laura Variušonkovaitė, Linas Rakauskas, Algimantas Jonušas.

S/B „VAGUVA“, Antakalnio sen.: Regina Ališauskienė.

S/B „ATŽALYNAS-D“, Verkių sen.: Rita Jermakaitė, Vanda Jankauskienė.

S/B „GULBINAI“, Verkių sen.:
Nijolė ir Rimvydas Šližauskai,
Daina ir Jonas Slavinskai.

UŽ AKTYVŲ DALYVAVIMĄ ORGANIZUOJANT KONKURSĄ – APŽIŪRĄ

Padėkos raštais apdovanoti sodininkų bendrijų pirmininkai:

Stanislava Cvirkienė, S/B „Vaguva“, Antakalnio sen.;
Elena Stankevičienė, S/B „Medikas“, Antakalnio sen.;
Jonas Bazaras, S/B „Veržuva-1“, Antakalnio sen.;
Romasis Vaitekūnas, S/B „Atžalynas-D“, Verkių sen.;
Antanas Bložė, S/B „Gulbinai“, Verkių sen.

Apdovanojimais pasidžiaugę, vedini ilgametės sodo darbuotojos, žinomos botanikės Kristinos Balnytės, dalyviai keliavo sodo takeliais ir gvildeno augalų pasaulio paslaptis, dalijosi augalų auginimo patirtimi, aptarė augalų savybes, o jau augalų tai sode sukaupta daug ir įvairių – buvo ką pamatyti ir aptarti. Ruduo nuspalvino augalų lapus, šalnos dar nespėjo pakąsti žiedų, todėl sodas spindėte spindėjo spalvomis, o Saulė negailėjo šilumos.

Nuotraukose – akimirkos iš sodininkų kelionės po VU Botanikos sodo Vingio augalų ekspozicijas.

Iki šalnų ryškiais žiedynais gėlyną puošia gludai (Coreopsis) ir didžiagraižės baltagalvės (Leucanthemum maximum), kurie nuo seno auginami Lietuvos etnografiniuose darželiuose:

Spalvingais žiedais gausiai pasipuošęs etnografinių darželių augalas – didysis žioveinis (Antirrhinum majus), liaudyje meiliai vadinamas „levuku“ ar „šuniuku“, yra išvesta daug šio augalo veislių:

Vaistinė medetka (Calendula officinalis) – nuo seno darželiuose auginamas dekoratyvus, vaistinis augalas, žydintis nuo vasaros pradžios iki pat šalnų, graižų ryški spalva pagyvina aplinką, pralinksmina žmogų, medetkos nuo seno naudojamos uždegimams gydyti, žiedais galima puošti maisto patiekalus; medetkos su vaistiniu skaisteniu (Tanacetum parthenium) – vykęs derinys želdiniuose:

Rasakila (Alchemilla) – vadinama alchemikų žole, moterų augalų, tikima, kad rasa nuo jos lapų per Jonines gražina veidui jaunystę; vaistinis, dekoratyvus augalas, kuris tinkamas auginti įvairiuose želdiniuose, ypač tinkamas mokyklų aplinkai papuošti:

Diemedis (Artemisia abrotanum) – nuo seno auginamas darželiuose, insekticidinis, vaistinis, prieskoninis, dekoratyvinis augalas, diemedžio lapais aromatizuojami gėrimai, maisto produktai; Kristina Balnytė sodininkus vedė nuo vieno augalo prie kito, iš vieno sodo kampelio į kitą ir noriai dalijosi augalų paslaptimis:

Visus sužavėjo mėlynais žiedais gausiai žydintis snaputis ‘ROZANNE’, kuris per gerą dešimtmetį gyvavimo susirinko visus aukščiausius apdovanojimus žolinių daugiamečių augalų pasaulyje – AGM (Award of Garden Merit), 2008m. Perennial Plant of the Year, praėjusiais metais Čelsio parodoje paskelbtas Šimtmečio augalu:

Amūrinis kamštenis (Phellodendron amurense), kamštiniu medžiu vadinamas, nes kamieno paviršius padengtas grublėta žieve, kurioje susidaro kamštis; medžio plunksniška laja suteikia augavietei ažūrinį apšvietimą. Žievė labai dekoratyvi, pas mus lupti nedera, bet patariama prisiliesti ir pajusti medžio skleidžiamą šilumą:

Rudeninį kraštovaizdį spalvingais žiedais papuošia jurginų graižai; jurginai kilę iš Centrinės Amerikos, kur jie auga kaip daugiamečiai augalai; pas mus nuo seno auginami darželiuose ir dauginami šakniagumbiais, kurie per žiemą dažniausiai laikomi rūsiuose; pas mus auginama daug įvairių didžiagraižio jurgino (Dahlia pinnata) veislių augalų; lotyniškas augalo vardas sietinas su švedų botaniko Andreas Dahl pavarde (šis mokslininkas tyrinėjo jurginus jų tėvynėje), lietuviškas jurgino vardas susijęs su jo rusišku vardu георгин, augalas taip pavadintas akademiko J.G. Georgis garbei, Lietuvoje jurginai sietini su Jurgio (Georgijus) vardu, kai kur yra tradicija per jurgines sodinti jurginus:

Iš toli šviečia rudeninių vėlyvių (Colchicum autumnale) žiedai; augalų įdomi biologija – pavasarį iš gumbasvogūnio išauga lapai ir greit jie nunyksta, vasarą lapų nebūna, o rudenį augalas nustebina puikiais žiedais; augalas labia nuodingas, jį sodinant reikia laikytis atsargumo taisyklių, po to gerai išplauti įrankius ir rankas:

Įspūdingai želdiniuose atrodo paprastasis ricinmedis (Ricinus communis), deja, tai labai nuodingas augalas, visos augalo dalys turi sukaupusios nuodingų medžiagų, iš kurių pavojingiausia – ricina; ypač nuodingos sėklos, viena sėkla gali būti mirties priežastimi, todėl šiuos gražuolius augalus reikia sodinti atsakingai jiems parenkant vietas, kad nebūtų lengvai prieinami vaikams:

Įdomius, spygliuotų kamuoliukų pavidalo, vaisius subrandino paprastoji durnaropė (Datura stramonium), jau pats pavadinimas įspėja, kad šio nuodingo augalo reikia vengti, nors jis yra bulvės ir pomidoro giminaitis (priskiriamas bulvinių šeimai). Vengti reiktų kontaktų ir su taip Lietuvoje mylimomis rūtomis (Ruta graveolens), nes jos sukaupia daug eterinių aliejų, furokumarino junginių, kurie pavojingi odai, sukelia jos nudegimus:

Sodininkai turėjo galimybę susipažinti ir su kai kuriais Lietuvos saugomais augalais: marguoju asiūkliu (Equisetum variegatum), paprastąja šertve (Polypodium vulgare), beržu keružiu (Betula nana), pavasarine kimbara (Cruciata glabra) bei visame pasaulyje populiariu, vadinamu augalu “gyvąja iškasena”, amžinos jaunystės šaltiniu – ginkmedžiu (Ginkgo biloba), kuris žinomas dar kaip vaistinis augalas, gerinantis kraujotaką ir atmintį:

Spalvomis džiugina įvairūs augalai: dailusis šalavijas (Salvia horminum tricolor), astrai, burnočiai, saulėgrąžos, sukutis (Ipomoea, liana), česnakas (Allium); dygius vaisius, naudojamus floristikoje, subrandino karšulis (Dipsacus); puošniais lapais žavi alūnė (Heuchera); puskrūmis viršūnžiedė pachisandra (Pachysandra terminalis) su visžaliais lapais net ir žiemą puošia aplinką, ji puikiai auga šešėliuotoje vietoje, tinka auginti po medžiais, kur sudaro ištisinį žalią kilimą:

Dar ilgai sodininkai dalijosi sodininkavimo patirtimi, sodų infrastruktūros gerinimo būdais. Tikimės, kad jų geroji patirtis pasklis iš sodų plačiau – į mokyklas, viešąsias miesto erdves.

Aplinkos apsaugos skyrius
Vyriausioji specialistė Ona Motiejūnaitė