Kiekvieną pavasarį, vos atšilus orams, skubama deginti pernykštę žolę. Nepaisant draudimų ir baudų, pavasariais deginami meldai, žolė, išdžiuvę krūmai. Yra manoma, kad sudeginus pernykštę žolę pagerės dirvos derlingumas, greičiau išaugs nauja žolė, tačiau mokslininkai įrodė, kad po gaisro daugumos piktžolių šaknys lieka, o po gaisro ataugusi žaluma auga ant pakitusio, nuskurdusio dirvožemio.

Deja, padegus žolę žūsta pirmoji pavasario augalija, gyvūnai: paukščiai ir jų sukami lizdai, smulkūs žinduoliai, graužikai, varliagyviai, vabzdžiai ir pan. Gaisrų metu į orą išsiskiria ir žmogaus sveikatai pavojingos medžiagos, kenksmingos dalelės, suodžiai, dervos ir kita. Deja, neretai su žoline augalija yra deginamos ir buitinės atliekos. Deginant atliekas į aplinką išsiskiria ir toksiškos medžiagos, kenkiančios žmogaus kvėpavimo takų, regos, kraujotakos sistemoms. Neretai nesuvaldoma ugnis sunaikina materialųjį turtą, kartais žūsta ir pats žmogus. Vėliau, jau išdegusioje žemėje padidėja vėjo ir lietaus sukeliama erozija.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas rekomenduoja:

• liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti patiems
• liepsną galima užplakti medžių šakomis
• liepsną galima užpilti vandeniu ar smėliu
• Jei su ugnim nepavyksta lengvai susidoroti – kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112

Primename, kad už žolės deginimą yra numatytos baudos. Miestų teritorijose draudžiama deginti lapus, šakas, žolę ir kitas atliekas.