Energijos taupymas kelia daugelių iššūkių tiek valstybei, tiek gyventojams. Nelengva pakeisti įpročius ir pereiti prie taupesnio režimo, siekiant ne tik sumažinti vartojimo išlaidas, bet ir prisidėti prie klimato kaitos padarinių švelninimo. Valstybės mastu daugiausiai sutaupyti siekiama atnaujinant viešosios ir gyvenamosios paskirties pastatus. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvienas iš mūsų irgi galime prisidėti prie energijos taupymo. Pažymėtina, jog racionaliai naudodami išteklius, galime sutaupyti dešimtis procentų ir daugiau energijos bei atitinkamai sumažindami savo sąskaitas už šiluminę bei kitą energiją.
Namų ūkiai Lietuvoje sunaudoja apie 16,67 TWh energijos, kuri naudojama patalpų šildymui, karšto vandens ruošimui, bendrosioms elektros reikmėms, maisto ruošimui ir vėsinimui. Daugiausiai sunaudojamos energijos sudaro šiluminė energija (63 proc.), kurios 34 proc. pagaminama iš atsinaujinančių elektros išteklių, elektros energija (18 proc.) ir gamtinės dujos (12 proc.).
Kadangi gyventojai daugiausiai energijos sunaudoja šiluminei energijai, toliau pateikiama keletas šios energijos mažinimo galimybių.
Pirmiausia, taupymui įtakos turi gyventojų pasirinktas šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtojas, kuris atlieka periodines patikras, sistemos remonto ir reguliavimo darbus. Taip pat nemaža dalis gyventojų išleidžia dideles sumas už šilumą dėl įvairių kitų priežasčių: vėjo perpučiamų gyvenamųjų namų, prastos būklės vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, taip pat ir dėl neatsakingų kaimynų sprendimų deklaruojant neteisingus (mažesnius) karšto vandens skaitiklių rodmenis, savavališkai rekonstruojant inžinerines sistemas, įsirengiant šildomas vonios kambario grindis, nestandartinius „gyvatukus“, taip išbalansuojant šildymo ir karšto vandens tiekimą (į radiatorius nebepatenka projekte numatytas šilumos kiekis). Tinkamai prižiūrint karšto vandens tiekimo vamzdynus, nustatant juose cirkuliuojančio vandens optimalų kiekį, naktį sumažinant karšto vandens bei „gyvatuko“ temperatūrą, galima sutaupyti iki 5 proc. šilumos. Taip pat subalansavus gyvenamojo namo šildymo sistemą, nustačius tinkamą automatizuoto šilumos punkto cirkuliacinio siurblio greitį ir šildymo sistemoje užtikrinus optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio karšto vandens kiekį, užtikrinamas tolygus visų pastato butų šildymas, palaikant juose nustatytą ne mažesnę kaip 18 laipsnių vidaus temperatūrą.
Kadangi tiek šiluminės, tiek kitos energijos taupymo klausimai tapo labai aktualūs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse, ypatingai nutrūkus bei atsisakius iškastinio kuro iš Rusijos, verta pasinaudoti ir kitų šalių gerąja energijos taupymo priemonių patirtimi. Pavyzdžiui, Lenkija, Nyderlandai planuoja teikti subsidijas ir įgyvendina programas energijos taupymui ir efektyvumui didinti, naudojant saulės kolektorius, (hibridinių) šilumos siurblių įrengimą, šildymo sistemų priežiūrą. Tuo tarpu Danijoje numatyta šildymo sistemų patikra ir hidraulinis balansavimas siekiant šildymo optimizavimo. Joje taip pat norima mažinti priklausomybę nuo dujų, t. y., atsisakyti visai ar laipsniškai mažinti dujų vartojimą buityje (tam pritaria ir Austrija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė).
Energijos taupymo gaires, kuriose pateikiama informacija apie namų ūkiams šiluminės ir kitos energijos taupymo ir vartojimo efektyvumo didinimo būdus ir jiems numatytus veiksmų planus bei kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, yra parengęs VšĮ Lietuvos energetikos agentūros Energijos vartojimo efektyvumo didinimo kompetencijų centras. Juos galima rasti: https://www.ena.lt/uploads/PDF-EVE/Energijos-taupymo-gaires-2022-09-16.pdf.
Energijos taupymo ypatumai svarbūs ne tik dabartiniu metu, tačiau ir ateityje. Jau dabar prognozuojami vis dažnesni klimato svyravimai ir nukrypimai nuo vidurkio, tad būtinybė tvariai naudoti tiek šilumos ir elektros energiją, tiek gamtinius resursus tik didės. Todėl siekiant ir sutaupyti ir prisidėti prie sparčiai šylančio klimato mažinimo, būtina atsakingai ir kruopščiai rinktis bet kokį namams reikalingą prietaisą, atsižvelgiant į jo taupumą, tvarumą bei nepamiršti, jog kiekvienas esame atsakingi už tai ką ir kaip (su)vartojame.