2025 m. Vilniaus miesto oro kokybės tyrimų stočių (toliau – OKTS) duomenys rodo, kad oro teršalų vidutinės metinės koncentracijos neviršijo žmonių sveikatos apsaugai nustatytų ribinių verčių, todėl Vilniaus miesto aplinkos oro kokybė išliko stabili.
Kietųjų dalelių KD10 atveju fiksuota teigiama ilgalaikė tendencija – pastaraisiais metais koncentracijos daugumoje stočių mažėjo, ypač Senamiesčio OKTS.
Nors metinės KD10 ribinės vertės nebuvo viršytos, paros koncentracijų viršijimai išliko aktuali problema, ypač žiemos–pavasario laikotarpiais. Didžiausias KD10 paros ribinės vertės viršijimų skaičius tradiciškai buvo fiksuojamas Žirmūnų OKTS, kas siejama su intensyviu transporto srautu.
Kietųjų dalelių KD2,5 koncentracijos Vilniuje išlieka žemos ir turi bendrą mažėjimo tendenciją, o ribinių verčių viršijimų nenustatyta visame 2017–2025 m. laikotarpyje.
Azoto dioksido (NO₂) metinės koncentracijos taip pat atitiko nustatytas normas, tačiau trumpalaikiai 1 valandos koncentracijų viršijimai 2025 m. buvo fiksuoti Žirmūnų OKTS. Šie NO₂ viršijimai buvo epizodiniai ir susiję su padidėjusiais transporto srautais bei nepalankiomis oro teršalų sklaidos sąlygomis.
Sieros dioksido (SO₂) koncentracijos Vilniaus mieste išliko labai žemos ir sudarė tik nedidelę dalį leistinų ribinių verčių. Nors 2025 m. kai kuriose stotyse buvo stebimas nedidelis SO₂ koncentracijų padidėjimas, ilgalaikė rizika žmonių sveikatai nebuvo nustatyta.
Anglies monoksido (CO) koncentracijos 2025 m. buvo gerokai mažesnės nei ribinės vertės, o ilgalaikėje perspektyvoje matoma mažėjimo tendencija. Didžiausios istorinės CO koncentracijos yra siejamos su individualių namų šildymu ir neefektyviu kuro deginimu ankstesniais stebėjimų metais.
Ozono (O₃) koncentracijos pasižymėjo sezoniniu pobūdžiu ir buvo didesnės šiltuoju metų laikotarpiu, ypač esant saulėtiems ir karštiems orams. 2025 m. tik Lazdynų OKTS fiksuoti pavieniai O₃ siektinos vertės viršijimai, tačiau leistinas metinis viršijimų skaičius nebuvo pasiektas.
Benzeno koncentracijos Vilniaus mieste išliko labai žemos ir sudarė tik nedidelę dalį nustatytos ribinės vertės. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad benzeno tarša nėra reikšminga oro kokybės problema Vilniuje.
Bendrai vertinant, Vilniaus miesto oro kokybė 2025 m. buvo gera, o dauguma fiksuotų viršijimų buvo trumpalaikiai ir priklausomi nuo meteorologinių sąlygų bei vietinių taršos šaltinių. Vis dėlto transporto intensyvumas ir šildymo sezonas išlieka pagrindiniais veiksniais, darančiais didžiausią įtaką trumpalaikiams oro taršos šuoliams. Siekiant toliau gerinti oro kokybę, tikslinga ir toliau mažinti transporto taršą, skatinti švaresnius šildymo sprendimus bei nuosekliai tęsti oro kokybės monitoringą.
Su išsamia 2025 m. Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės tyrimų apžvalga galima susipažinti Vilniaus miesto aplinkos informacinėje svetainėje skiltyje, paskutinių metų oro užterštumo vertinimas (Paskutinių metų oro užterštumo vertinimas | Vilniaus aplinka (vilnius.lt)).