2023 m. matuotų teršalų koncentracijos daugelyje Vilniaus miesto oro kokybės tyrimų stočių (toliau – OKTS) buvo mažesnės nei ankstesniais metais. Lyginant su 2022 m. aplinkos oro monitoringo duomenimis, aplinkos oro kokybė 2023 m. Vilniuje buvo geresnė.
2023 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija Vilniaus tyrimų stotyse svyravo nuo 15 iki 20 μg/m3 ir neviršijo ribinės vertės (40 μg/m³). Palyginus su 2022 m., visose tyrimų stotyse šis rodiklis buvo mažesnis. Didžiausias KD10 paros vidurkis Vilniaus OKTS siekė 42 – 55 μg/m3. Tyrimų duomenys rodo, kad 2023 m. kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimai fiksuojami Senamiesčio ir Žirmūnų OKTS, šiltuoju metų laikotarpiu – balandžio – rugsėjo mėn, kuomet KD10 koncentracijos paros ribinė vertė (50 μg/m³) buvo viršyta po 1 dieną. Tačiau reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija neviršytų 50 μg/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus, nebuvo pažeistas.
Smulkiųjų kietųjų dalelių vidutinė metinė koncentracija siekė 4,1 – 8,8 µg/m³ ir neviršijo nustatytos normos (20 μg/m³). Nuo 2021 m. visose oro kokybės tyrimų stotyse stebima šių pavojingų sveikatai dalelių koncentracijos mažėjimo tendencija.
Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija Vilniaus miesto OKTS svyravo nuo 14 iki 28 μg/m3 ir neviršijo nustatytos normos (40 μg/m³). NO2 didžiausia 1 valandos koncentracija taip pat nei vienoje stotyje neviršijo nustatytos ribinės vertės (200 μg/m³) ir siekė 87 – 181 μg/m³.
Ozono didžiausia 8 valandų koncentracija siekė 97 – 147 μg/m³ ir Lazdynų OKTS 8 dienas per 2023 m. viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m3). Tačiau siektina vertė (120 µg/m3 neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį) Vilniuje neviršyta. Pastarųjų trejų metų (2021 – 2023 m.) laikotarpiu Lazdynų OKTS šis kriterijus buvo viršytas vidutiniškai po 3 dienas per metus, Žirmūnų OKTS – šis kriterijus neviršytas. O3 didžiausia 1 valandos koncentracija tyrimų stotyse siekė 125 – 168 μg/m3 ir nustatytų informavimo ir pavojaus slenksčių neviršijo.
Sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO) ir benzeno koncentracijos taip pat neviršijo ribinių verčių ir išliko stabilios su nežymiais didėjimo ir mažėjimo pokyčiais
Sunkiųjų metalų (švino, arseno, nikelio, kadmio) vidutinė metinė koncentracija neviršijo šiems teršalams nustatytų ribinių verčių bei palyginus su 2022 m., visų teršalų koncentracija sumažėjo.
Vidutinis metinis benzo(a)pireno koncentracijos rodiklis, kurios didžiausios vertės nustatomos šaltuoju metų laiku, siekė 0,31 ng/m3 ir neviršijo siektinos vertės (1 ng/m3). Vertinant ilgojo laikotarpio duomenis, visų policiklinių aromatinių angliavandenilių (benzo(a)pirenas, benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, dibenzo(a,h)antracenas ir indeno(1,2,3-cd)pirenas) vidutinės metinės koncentracijos 2023 m. fiksuotos mažiausios.
Su išsamia 2023 m. Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės tyrimų apžvalga galima susipažinti Vilniaus miesto aplinkos informacinėje svetainėje skiltyje, paskutinių metų oro užterštumo vertinimas (Paskutinių metų oro užterštumo vertinimas | Vilniaus aplinka (vilnius.lt)).
Taip pat primename, kad nuo 2022 m. sostinėje pradėjo veikti oro kokybės rodiklių matavimo sistema „Intelektualūs miesto plaučiai“ (https://miestoplauciai.vilnius.lt/orotarsa/), kurioje galima stebėti oro kokybę esamuoju laiku. Tai pirmoji interaktyvi oro kokybės stebėjimo sistema Lietuvoje, kuria oro kokybės ir taršos informacija yra atvaizduojama iš 34 skirtingų sensorių, kurių didžioji dalis yra išdėstyti greta švietimo įstaigų, likusieji – Senamiesčio, Šnipiškių mikrorajonuose, o duomenys atnaujinami kas minutę. Intelektualių miesto plaučių svetainėje yra atvaizduojama kietųjų dalelių, anglies monoksido, ozono ir kitų cheminių junginių koncentracijos.