Atėjus šaltajam metų sezonui, padidėja aplinkos oro tarša ne tik Vilniaus mieste, bet teršalų koncentracijų viršijimai stebimi visoje Lietuvoje. Aplinkos oro kokybei įtakos turi ir prasidėjęs šildymo sezonas. Įmonės gaminančios šilumos energiją ir individualių namų savininkai šildymui naudoja įvairų, ne visada tinkamą kurą, todėl į aplinką išmetama didesni kiekiai teršalų. Ypatingai tarša jaučiama atšalus orams ir esant nevėjuotiems orams, teršalai sunkiai išsisklaido, kaupiasi. Didesnė oro tarša būna miesto teritorijose, kuriose daug gyvenamųjų namų apšildomų individualiai. Brangstant kurui, namų šeimininkai renkasi pigesnį kurą, kartais šildymui naudoja įvairias atliekas.
Primenam individualių namų gyventojams, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą (20 straipsnio 2 punktas) yra draudžiama deginti sausą žolę, nendrynus, ražienas. Taip pat draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose.
Kur kreiptis pastebėjus teršiant aplinkos orą?
Vilniaus miesto savivaldybė iš miesto gyventojų sulaukia skundų, pranešimų dėl individualių namų keliamos taršos. Mieste pastebėjus aplinkos teršimą neaiškios kilmės teršalais, prašome informuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą Čiurlionio g. 9/2 tel. (85) 2159630, el. p. vilniaus.ma@vrd.am.lt
Rekomendacijos individulių namų gyventojams:
• Pagrindinės rekomenduojamos kieto kuro rūšys: natūrali mediena (briketai, granulės ir kt.), anglys, durpės, gamtinės dujos;
• Draudžiama deginti įvairias atliekas;
• Rekomenduojama kasmet patikrinti namo šildymui naudojamus įrenginius – krosnis, židinius, dūmtraukius, įvertinti savo būsto ventiliacinės sistemos efektyvumą. Patikrinti ar šildymo įranga tinkamai paruošta naudojimui;
• Rekomenduojama prieš šildymo sezoną išvalyti kaminus, pašalinti susikaupusius suodžius.
Deginti atliekas – pavojinga:
Deginant atliekas išsiskiria toksiniai oro teršalai. Deginant atliekas namuose, degimas dažniausiai vyksta santykinai žemoje temperatūroje, kur yra nedidelis kiekis deguonies, o dūmų, kuriuose gausu teršalų, susidaro daug. Šildant patalpas kietuoju kuru dalis dūmų lieka namuose, o deginant nekokybišką kurą dūmuose esančiais teršalais, toksinais kvėpuoja ir namo gyventojai.
Deginant atliekas dažniausiai išsiskiriantys teršalai yra anglies monoksidas, anglies dioksidas, įvairūs azoto oksidai. Taip pat mažesni kiekiai, bet ypatingai nuodingų teršalų, tokių kaip: benzenas, stirenas, formaldehidai, dioksinai, sunkieji metalai (švinas, arsenas, gyvsidabris) ir kt.
Dūmai, kurie susidaro deginat atliekas yra nuodingi ir pavojingai sveikatai, ypatingai tai kenkia vaikams, nėščioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, asmenims sergantiems astma ir kitomis respiratorinėmis ligomis, paūmėja šių ligų simptomai.
Teršalai susidarantys deginimo metu ir jų poveikis sveikatai:
• Rūgštys ir aldehidai – dirgina plaučius ir akis.
• Dioksinai išsiskiria deginant balintą popierių, tam tikras kartono ar plastiko rūšis, sudėtyje turinčius chklorino. Dioksinai sukelia vėžį, apsigimimus, neigiamai veikia imuninę sistemą.
• Sunkieji metalai – išsiskiria deginant spalvotą popierių ir kt. Daugiausia lemia vėžį ir apsigimimus.
• Stirenas išsiskiria deginant įvairius plastikus. Stirenas yra absorbuojamas per odą ir plaučius. Jeigu stireno koncentracijos yra pastovios, tai neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, sukelia galvos skausmus, bendrą silpnumą.
Netiesioginis oro taršos poveikis:
Oro tarša neturi sienų ir į aplinką išsiskiriantys teršalai vėjo pagalba yra pernešami į kitas teritorijas ir nusėda ant įvairių dangų, tarp jų ir socialiai jautrių: rekreacinių zonų, mokyklų, lopšelių, darželių, pasiekia ir vandens telkinius. Dalis aplinkos oro teršalų: kietosios dalelės, savyje turinčios gyvsidabrio, dioksino, furanų kaupiasi ir bioakumuliuojasi ne tik aplinkoje, bet ir gyvuose organizmuose. Besikaupiantys teršalai neretai daro netiesioginį poveikį, tokį kaip sumažėjęs vaisingumas, suprastėjusi gyvenimo kokybė, nusilpęs imunitetas, o taip nutinka naudojant maistui užterštas daržoves, vaisius, sužvejotą žuvį, įkvėpiant dulkes ir pan.
Vilniaus miesto centrinė dalis yra Neries upės slėnyje. Esant nevėjuotiems orams, teršalai sunkiai išsisklaido ir kaupiasi, sudarydami virš miesto vadinamą smogą. Esant nepalankioms oro sąlygoms taršos išsisklaidymui, dažniausiai taršos padidėjimas fiksuojamas Žvėryno, Markučių, Šnipiškių, Senamiesčio mikrorajonuose. Minėtuose mikrorajonuose gausu individualių namų, kurių apšildymui ne visada naudojamas tinkamas kuras ir tai dar padidina aplinkos oro taršą. Kartu su kita tarša iš kaminų išsiskyrę teršalai pakimba virš miesto centrinės dalies, kurioje lankosi daugybė žmonių, nes čia daug įvairių traukos centrų, čia suvažiuoja miestiečiai praleisti laisvalaikio, vyksta kultūriniai, pramoginiai renginiai ir pan.
Todėl dar kartą primename, kad deginti atliekas yra griežtai draudžiama, o už įstatymų pažeidimus, asmenys yra traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.