Visi esame vartotojiškos visuomenės nariai. Kiekvienas pagal savo supratimą stengiamės siekti darnos savo gyvenime ir santykyje su aplinka. Eidami apsipirkti neapsieiname be pirkinių krepšelio. Bet ar susimąstėme koks tas krepšelis, iš kokių medžiagų pagamintas, ar draugiškas aplinkai? Taip pat ir parduotuvėje dažnas pirkinius dar kartą įpakuojame į maišelius, už kuriuos didesnėse parduotuvėse nereikia mokėti, nors šiuo metu lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai dalyje prekybos vietų yra apmokestinti. Panaudoję plastikinius maišelius, juos tiesiog išmetame, o tuo tikrai neprisidedame prie atliekų kiekio mažinimo ir aplinkos saugojimo.
Plastikiniai pirkinių maišeliai – iš plastiko pagaminti pirkinių maišeliai, su rankenomis arba be jų, tiekiami vartotojams prekių ar produktų pardavimo vietoje.
Lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai – plastikiniai pirkinių maišeliai, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 50 mikronų.
Labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai – plastikiniai pirkinių maišeliai, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 15 mikronų ir kurie būtini higienos tikslais arba pateikiami kaip nefasuotiems maisto produktams skirta pirminė pakuotė, kai tai padeda išvengti maisto švaistymo.
Kasmet Europos Sąjungoje yra išmetama per 8 mlrd. plastikinių maišelių ir tik apie 6 proc. iš jų yra perdirbama. Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka apie 230 polietileno maišelių. Lengvieji plastikiniai maišeliai, kokių visų daugiausia sunaudojama Europos Sąjungoje, rečiau naudojami pakartotinai, nei storesni plastikiniai maišeliai, dėl to jie lengviau tampa šiukšlėmis ir dėl jų lengvo svorio yra didesnė tikimybė, kad jie pateks į aplinką, tiek į sausumą, tiek į gėlo vandens ir jūrų ekosistemas. Plastikiniai maišeliai ilgai nesuyra (gali nesuirti šimtus metų!), kaupiasi aplinkoje ir ją užteršia, daro žalą gamtai, skurdina biologinę įvairovę, didina plačiai paplitusias taršos šiukšlėmis vandens telkiniuose problemas, taip pat kelia grėsmę viso pasaulio vandens ir sausumos ekosistemoms.
Aplinkos ministerija parengė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kurioms pritarė Vyriausybė, jos perduotos svarstyti Seimui. Šio įstatymo pataisose numatoma, kad pakuočių pardavėjams ir platintojams nuo 2018 m. gruodžio 31 d. bus draudžiama prekių pardavimo vietose nemokamai dalinti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius. Šios pataisos įtvirtintų ES reikalavimą mažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, kurių sienelės yra 15-50 mikronų storio, naudojimą. Draudimas netaikomas labai lengviems, plonesniems kaip 15 mikronų storio, plastikiniams pirkinių maišeliams, kurie naudojami kaip pirminė pakuotė nefasuotiems maisto produktams, yra būtini higienos tikslais ir padeda išvengti maisto švaistymo. Šis sprendimas prisideda prie Europos Sąjungos šalių siekio, kad iki 2019 m. vienam europiečiui tektų ne daugiau nei 90 lengvųjų plastikinių maišelių per metus, o iki 2025-ųjų jų kiekis mažėtų dar perpus – iki 40.
Originalių pirkinių maišelių galime pasigaminti (pasisiūti) ir patys iš antrinių žaliavų. Taip sutaupysime lėšų, prisidėsime prie atliekų mažinimo ir aplinkos saugojimo, įsijungę į kūrybinį procesą patirsime smagių akimirkų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija jau ne vienerius metus, vykdydama visuomenės ekologinio švietimo programas, skatina miesto gyventojus kurti gaminius iš antrinių žaliavų. Kūrybingai ir profesionaliai šia kryptimi dirba VšĮ „RV Agentūra“ specialistai, kurie kūrybinių seminarų metu moko žmones kaip ir iš kokių antrinių žaliavų (kurios, jų nepanaudojus, taptų atlieka) galima pasigaminti originalių rankinių, jau keli metai vyksta gaminių iš atliekų konkursas ir paroda „Kita forma“, kur galima rasti daug puikių idėjų.
Atliekos – puiki žaliava kūrybai, kuri leidžia prisidėti prie aplinkos gerovės puoselėjimo, nelik abejingas – prisidėk ir pajusk kūrybos žavesį!
Aplinkos apsaugos poskyris