Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2012 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos salėje organizavo UAB „VAATC“ planuojamos ūkinės veiklos – komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos – žemės sklype, esančiame Jočionių g. 13, Vilniuje, poveikio aplinkai vertinimo (atrankos) pristatymą visuomenei.
Pristatyme dalyvavo: UAB „VAATC“ direktoriaus padėjėjas Rimantas Šerkšnas, UAB „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Arūnas Vaišnoras, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas, Vilniaus miesto visuomeninių organizacijų atstovai, Vilniaus gyventojai.
UAB „Sweco Lietuva“ viceprezidentas A. Vaišnoras pristatė Vilniaus regiono komunalinių atliekų rūšiavimo ir apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos Poveikio aplinkai vertinimą.
A. Vaišnoras akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-248 patvirtintu VP3-3.2-AM-01-V priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir (ar) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus“ projektu, buvo atlikta ir 2010 m. lapkričio 24 d. Vilniaus tarybos sprendimu Nr. 1-1822 patvirtinta galimybių studija „Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ (toliau – Galimybių studija).
Komunalinių atliekų rūšiavimo ir apdorojimo įrenginių statyba ir eksploatacija (toliau – mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys – MBA) yra viena iš sudedamųjų, minėtos Galimybių studijos, dalių.
Visuomenės atstovai prašė paaiškinti, kodėl susitikimas surengtas dabar, kas iniciatorius, koks šio pristatymo tikslas? Kodėl MBA įrenginių statybai buvo pasirinkta vieta – Jočionių g. 13, Vilniuje? Kodėl pasirinktas Vilnius, o ne kitas miestas ar teritorija šalia sostinės arba Vilniaus regiono sąvartyno? Kokie atlikti oro taršos ir triukšmo tyrimai, iš kur gauti duomenys? Prašė konkretizuoti MBA įrenginio veikimo principą. Siūlė parengti aplinkos priemonių gerinimo planą, informaciją, susijusia su šiuo projektu, patalpinti internetinėje svetainėje.
UAB „Sweco Lietuva“ viceprezidentas A. Vaišnoras paaiškino, kad praeitos savaitės posėdyje Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, kuriame buvo persvarstoma MBA planuojamos ūkinės veiklos (toliau – PŪV) poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvada buvo svarstyta galimybė, dar kartą surengti pristatymą visuomenei. Iniciatyvą surengti pasitarimą pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybė.
MBA įrenginių statybos vieta Jočionių g. 13, Vilniuje, vadovaujantis Galimybių studija ir 2012 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto Tarybos sprendimu Nr. 1-681, pripažinta geriausia techniniu – ekonominiu ir socialiniu aspektais. Vilniaus regiono komunalinių atliekų sraute – Vilniaus miesto atliekų kiekis sudaro apie 80 proc., todėl Vilniaus Gariūnų pramonės rajonas parinktas dėl labiausiai tinkamos infrastruktūros ir ekonominio naudingumo. Kitos siūlytos vietos ženkliai padidintų atliekų perdirbimo kaštus.
MBA įrenginio poveikio aplinkai vertinimo atrankoje pateikti oro taršos ir triukšmo rodikliai paskaičiuoti naudojant duomenis gautus iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento.
MBA įrenginys nebus sąvartynas ar pavojingų, toksiškų atliekų perdirbimo įmonė. Jis savo veiklą vykdys uždarose patalpose ir aplinka nebus teršiama, nes tik biofiltruose išvalytas oras bus grąžinamas į aplinką.
Atsakomybė turi prisiimti ne tik valstybės institucijos, bet ir visuomenė, kuri atsakinga už atliekų susidarymą ir tvarkymą. Neįgyvendinus MBA projekto – lėšos skirtos jo įgyvendinimui bus grąžintos į sanglaudos fondą, o visą finansinę naštą, pagal principą – „teršėjas moka“, privalės padengti gyventojas.
MBA įrenginio įgyvendinimas – ypatingai svarbus projektas Vilniaus regionui, kuris padėtų sutvarkyti komunalines atliekas laikantis visų Lietuvos ir Europos Sąjungos norminių reikalavimų.
Atsisiųsti atliekų tvarkymo galimybių studiją (3 MB)
Ankstesni komentarai
 |
A. Brazas Prieš 3 mėn.
|
2012-11-22
Ponai Vilniaus politikai ir valdininkai,
akivaizdu, kad situacija atliekų tvarkymo srityje (ypač – rūšiuojant ir atskirai surenkant atliekas) švelniai pasakius Vilniuje yra nekokia, net bjauriai nekokia – ypač palyginus su Talinu; (beje, Vilniui yra net ko pasimokyti iš Panevėžio, kuriame AŽ (antrinių žaliavų) surinkimas vykdomas geriausiai Lietuvoje).
Ir jokia MBA gamykla šitame reikale – kad atskiras surinkimas ir perdirbimas pagerėtų iš esmės – tikrai nepadės ! ! !
Šita MBA gamykla yra kvailos pasakos vaikams (atsieit, išspręs visas pagrindines komunalinių atliekų tvarkymo problemas) – reikalinga vien tik pasipelnymui (statybininkų ir operatorių); priešingu atveju jau seniai būtų įvykęs normalus koncesijos konkursas.
O miestui yra reikalingi realūs planai ir konkrečios priemonės AŽ (antrinių žaliavų) surinkimui pagerinti iš esmės.
Taip pat būtina kuo greičiau parengti planą (ir konkrečią programą) – tai užtruks metus ar net du – ir imtis maisto/virtuvės atliekų atskiro surinkimo iš daugiabučių namų bei biodujų gamybos iš jų (ką jau seniai daro didžioji dauguma Europos sostinių ir ne tik jų).
Tada ir šita numatyta pastatyti (už tikrai gan didelius pinigus: 90 mln. litų iš ES Sanglaudos fondo (per APVA) ir 29 mln. iš regiono savivaldybių biudžetų) MBA gamykla, kurios eksploatavimas bus irgi pasakiškai brangus (numatyta < 109 Lt/tona; bet tikrai neužteks) – pasidarys niekam nebereikalinga.
Nes, atskirai surenkant 1/3÷1/2 susidarančių komunalinių atliekų (antrines žaliavas, EEĮ atliekas, stambiąsias atliekas, buities pavojingas atliekas ir, svarbiausia, maisto/virtuvės atliekas iš daugiabučių namų (bei maitinimo ir prekybos įmonių)) – viską, kas lieka, galima puikiausiai ir be jokių problemų sukūrenti specialioje kogeneracinėje jėgainėje (nuvykit į Linkopingą Švedijoje ir pasižiūrėkit; beje, R. Adomavičių 2009 m. rudenį buvau nu(si)vežęs – jis neteko žado ir visą vakarą taip ir liko „išsižiojęs“).
Taip (daryti) yra geriau ir ekologine prasme, ir, svarbiausia, ekonomine prasme (atliekų turėtojams kainuotų gerokai pigiau negu kad apdorojant toje MBA gamykloje).
Todėl danai, švedai, o taip pat (nors ir ne visada) ir norvegai bei suomiai – tų MBA gamyklų nestato; renka atskirai maksimum ką galima, reikia ir tikslinga surinkti atskirai (net iki 60 proc. susidarančių komunalinių atliekų), o viską kas lieka – sukūrena.
Ir kokių gi velnių Vilniaus miestas, į valdžią atėjus Darbo partijai su J. Pinskumi priešakyje – atsisakė toje vis minimoje galimybių studijoje (kurios sprendiniams savivaldybės taryba pritarė 2010-11-24 sprendimu Nr. 1-1882, o Vilniaus regiono plėtros taryba 2010-12-03 sprendimu Nr. 10.9-88) numatyto atskiro maisto/virtuvės atliekų surinkimo ir biodujų gamybos iš jų bei gauto anaerobinio raugo kompostavimo. Kokia musė įgėlė visiems tiems naujiesiems atliekų tvarkymo „specialistams“? Sveiku protu suvokti tikrai sunku.
Beje, oficialiai Vilniaus m. savivaldybės taryba jokio kito sprendimo šiuo klausimu priėmusi nėra – todėl tebegalioja senasis (2010-11-24 Nr. 1-1882) sprendimas. Kodėl savivaldybės valdininkai jo nevykdote? O tas Vilniaus regiono plėtros tarybos (RPT) 2011-11-30 sprendimas Nr. 51/1S-38, švelniai pasakius, keistokas. Ar jis teisėtas? Juo labiau, kad šį Vilniaus RPT sprendinį įteisinančio Vilniaus regiono atliekų tvarkymo plano nėra iki šiol. Viešoje VRM informacijoje apie šį posėdį rašoma:
“Posėdyje buvo pritarta projekto „Vilniaus regioninio komunalinių atliekų sąvartyno tvarkymo sistemos plėtra“ paraiškos Aplinkos projektų valdymo agentūrai patikslinimui. UAB „VAATC“ direktoriaus pavaduotojas Jurgis Valiūnas informavo tarybos narius, jog paraišką būtina tikslinti, nes projektas įgyvendinamas kitu būdu, nei buvo numatyta Galimybių studijoje. Paraiškoje vietoje privačių lėšų naudojamos savo (skolintos) lėšos, tikslinami atliekų tvarkymo sprendiniai – atsisakoma atskiro maisto/virtuvės atliekų surinkimo“.
Kas liečia tą MBA gamyklą, kuriai informaciją PŪV PAV ir PVSV atrankai užvakar nevykusiai (nes išsakė daug netiesos) mėgino pristatyti p. Aidas Vaišnoras (Sweco Lietuva) – tai ji, pagal minėtos GS patvirtintus sprendinius, turėjo būti visai kas kitkas: konkrečiai, komunalinių atliekų mechaninio/rankinio rūšiavimo fabrikas (arba medžiagų (atliekų?) rūšiavimo fabrikas – MRF (angl. Materials Recovery Facility)), kur joks jokios bioskaidžios frakcijos biologinis apdorojimas (biodžiovinimas) – iš viso nebuvo nenumatytas; t.y. gamykla turėjo būti tokia pat, kaip kad yra numatyta pastatyti Klaipėdoje.
Ir šitam biologiniam apdorojimui bei, ypač, konkrečiai biodžiovinimui – beje, labiausiai ir priešinosi ponas A. Vaišnoras (nes tada UAB „Ecoservice“ ir Rubicon (dabar ICOR) manė, kad jo niekam nereikia; tol, kol rimti energetikai jiems atvėrė akis).
Apie pono Vaišnoro (ir visos Sweco Lietuva) profesionalumą atliekų tvarkymo ir, ypač, atliekų perdirbimo srityje – aš geriau jau patylėsiu (nes dėl tos garsinamos galimybių studijos – p. Vaišnorui turėtų stipriai rausti rausys; kadangi tai yra elementariausias brokas – ir tai yra akivaizdu visiems, kas nors kiek geriau išmano visus šiuos reikalus).
Konkrečiai dėl užvakarykščio „aptarimo“ – tai jį kitaip kaip tik biurokratiniu pasityčiojimu pavadinti yra sunku.
Informacijos PŪV (planuojamos ūkinės veiklos) PAV (poveikio aplinkai vertinimo) ir PVSV (poveikio visuomenės sveikatai vertinimo) atrankai kaip nebuvo www.vilnius.lt ir www.vaatc.lt tinklalapiuose, taip jos vis dar ir nėra (nors užvakar aiškiai pasakiau (ir net pareikalavau) kad ją patalpinti būtina – realiam ir patogiam visuomenės susipažinimui).
Kaip kad nėra paskelbtų (www.vilnius.lt ir www.vaatc.lt tinklalapiuose) ir Vilniaus RAAD bei Vilniaus VSC (visuomenės sveikatos centro) išvadų. Klausimas kodėl? Ar stengiantis, kad visuomenei būtų patogiau susipažinti su gan svarbia informacija?
Kažkaip keistai elgiatės Vilniaus m. savivaldybės valdininkai ir VAATC vadovai – ne padedat visuomenei susipažinti, o trukdot; ne normalų svarstymą – aptarimą organizuojat, o biurokratinį formalų vos ne slaptą (nes nuo 2012.11.18 iki 2012.11.20 – yra tik dvi dienos) „aptarimą“, kuriame nėra net pirmininkaujančio (todėl gavosi vieno suinteresuoto asmens p. Vaišnoro benefisas ir, beje, dažnai sakant netiesą (pateikiant klaidingą informaciją; o tų klaidų buvo labai jau daug – tikrai per daug). O kur savivaldybės administracijos pakviesti recenzentai – oponentai ?
Galėjau juo pabūti (atlikti tą funkciją), nes puikiai išmanau reikalus, susijusius su Vilniaus MBA gamykla – bet brutaliai neleidot tai (pa)daryti.
Todėl būsiu priverstas, ką norėjau išsakyti tame „aptarime“ (beje, gan siaurame rate – todėl jums turėjo būti priimtina) – visa tai išsakyti visuomenės informavimo priemonėse. Jums nuo to geriau tikrai nebus.
Pabaigai viena konkretus ir labai svarbus pasiūlymas.
Rašydami oficialų to „aptarimo“ protokolą (jeigu jį žadat rašyti?) – būtinai įrašykit, jog dalyviai primygtinai siūlo Vilniaus RAAD, rašant atrankos išvadą, nurodyti, kad, rengiant techninio projekto aplinkos apsaugos dalį – turi būti parengtas konkrečių aplinkosauginių priemonių planas.
Priešingu atveju (to nepadarę) galit susilaukti įvairių neprognozuojamų pasekmių; dėl ko net gali žlugti šio projekto įgyvendinimas (įvairias problemas dėl sklypo detaliojo plano rengimo reikalų – jūs patys puikiausiai žinot; VAATC konkurso dalyviams negali nurodyti net prisijungimo prie infrastruktūros taškų (koordinačių), nes vis dar neturi susirinkęs (gavęs) visų DP rengimo sąlygų).
Aš iš esmės nesu prieš šią MBA gamyklą (nes viso proceso jau atgal nebe atsuksi (nors reikėtų) – kadangi tiesiog nebėra laiko, nes reikia įsisavinti ES skirtas lėšas).
Tik jūs patys (Vilniaus savivaldybės valdininkai bei politikai ir VAATC vadovai) visko nesužlugdykit taip vykdydami tą Vilniaus MBA gamyklos projektavimo/statybos darbų ir jos eksploatavimo paslaugų pirkimo konkursą, kaip kad jį vykdėt iki šiol.
Pirkimo procedūras VPT sustabdė tikrai ne iš tuščio išsigalvojimo – tam yra tikrai labai rimtų priežasčių; pasižiūrėkit kad ir į pridedamą mano straipsnį „Kas iš tikrųjų vyksta aplink Vilniaus MBA gamyklos konkursą?“.
O kokie „stebuklingi“ yra tie pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijai:
projektavimo/statybos darbų ir įrenginių bei jų montavimo kaina – 40 proc., eksploatavimo kaštai (vartų mokestis) – tik 20 proc., o likę 40 proc. – belaberda (abra kadabra) …. – o kam to viso reikia, kai yra operatorius net 20-čiai metų (jis visais tai dalykais ir rūpinsis, nes bus suinteresuotas)?
Tos objektyviai neįmanomos įvertinti belaberdos gal ir būtų reikėję Kauno konkurse (kur operatoriaus nėra – gamyklos eksploatavimo paslaugos bus perkamos vėliau; todėl įvairūs rizikos, strategijos(?), tobulinimo , lankstumo, efektyvumo ir t. t. kriterijai (???) gal ir turėtų prasmę – nes atėjęs operatorius gali norėti keisti technologinius procesus pagal savo supratimą ir poreikius; bet kauniečiams užteko proto jų atsisakyti (nesusigundyti)).
Tai kuriam galui ji susigalvota ir reikalinga Vilniaus konkurse (kur yra operatorius!)? Suprasti tikrai sunku? Galima įtarti tik negerus ketinimus ir įvairius kėslus – kad laimėtų tas, kuris ir turi laimėti. Įdomu kas tas laimėtojas?
Taigi teismų maratonas – neišmetus visos tos belaberdos iš vertinimų kriterijų sąrašo, o paliekant vien tik statybos kainą bei eksploatavimo kainą – tikrai garantuotas ir gana ilgas. Todėl Vilniaus MBA gamyklos perspektyvos liūdnos.
Ar to ir siekiat taip neatsakingai elgdamiesi? Tikrai prisižaisit ….
Iki ir sėkmės.
Pagarbiai,
Alfonsas Brazas
Direktorius
Atliekų tvarkymo konsultantai, UAB
+370 687 76633