Pasaulinė aplinkos apsaugos diena minima Vilniuje, saugomų ir retų augalų kolekcijoje

Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto bendruomenė Kraštotvarkos katedros dėstytojų ir Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistų iniciatyva Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga susirinko saugomų ir retų augalų kolekcijoje. Ši kolekcija mokomajame augyne buvo įkurta apie 1975 metus Vilniaus pedagoginio universiteto profesorės Elenos Šapokienės ir Vilniaus kolegijos dėstytojos Danutės Zablockienės sumanymu. Kolekcijos kūrimas ir joje augančių augalų tyrimai buvo Onos Motiejūnaitės diplominio darbo tema (šiuo metu ji biomedicinos mokslų daktarė, docentė, dirba Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriuje ir kuruoja visuomenės ekologinio ir aplinkosauginio švietimo sritis). Todėl aplinkos apsaugos dienai skirtą renginį pradėjo ir vedė doc. dr. Ona Motiejūnaitė, kuri pasveikino susirinkusius, priminė aplinkos svarbą žmogaus gyvenime, akcentavo, kad aplinkos kokybė ir gyvenimo kokybė yra glaudžiai susijusios. Susirinkusieji paklausti ar jie supranta aplinkos svarbą jų gyvenime, vieningai linkčiojo galvą, kad iš tiesų aplinka yra neatsiejama nuo žmogaus. Vilniaus miesto gamtinė aplinka yra turtinga, įvairi, ją reikia pažinti, pamilti ir saugoti. O kad geriau būtų galima tai padaryti, susirinkusiems buvo įteikta Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus dovana – leidiniai aplinkos apsaugos tema. Renginio, skirto pasaulinei aplinkos apsaugos dienai, atidarymo akimirkos:

Visi susirinkusieji buvo pakviesti į Lietuvos saugomų ir retų augalų kolekciją. Čia visų laukė užduotys. Atėjusieji į kolekciją buvo paklausti – ko šioje augalų kolekcijoje trūksta? Kiek pamąstę visi atsakė, kad jie nepažįsta šių augalų, o etikečių nėra! Iš tiesų, etikečių nėra ir tai kolekcijos didelis trūkumas, sutiko docentė. Bet mes visi jį galime ištaisyti – štai etiketės su stovais sudėtos viename kampe, tai belieka kiekvienam paimti po etiketę ir surasti joje aprašomą augalą. Etiketėje yra ir augalų nuotraukos, todėl neturėtų būti sunku surasti aprašomą augalą. Pirmieji suradę augalus bus apdovanoti prizais! Na ir prasidėjo smagios augalų paieškos. Dėstytojai stebėjo šio konkurso dalyvius ir vertino rezultatus. Pagaliau prie visų augalų buvo įsmeigtos etiketės. Prizai, augalų paieškos užfiksuotos nuotraukose:

Įsmeigus etiketes, renginys tęsėsi toliau – kiekvienas turėjo savo augalą pristatyti, o dėstytojai augalų pritatymą papildė įdomiais pasakojimais.
Didžioji astrancija (Astrantia major) – Lietuvoje labia reta rūšis, aptinkama Joniškio r. Žagarės ir Pabalių miškuose. Salierinių – Apiaceae šeima. Šio augalo išsaugojimui reikia sudaryti pavėsį augavietėje, todėl joje negalimi kirtimai ir melioravimo darbai. Augalas dekoratyvus, išvestos augalų veislės.

Beržas keružis (Betula nana) – Lietuvos floros (ledynmečio, subarkties laikotarpio) reliktas. Išliko kai kuriose aukštapelkėse. Krūmo pavidalo, lapeliai apvalūs, karbuotu pakraščiu. Medelynuose dauginamas ir auginamas dėl dekoratyvinių savybių:

Daugiametė blizgė (Lunaria rediviva). Bastutinių (Brassicaceae) šeima. Auga šaltiniuotuose lapuočių miškuose. Raudonojoje knygoje 5(Rs) kategorija: išsaugota rūšis. Dekoratyvus augalas. Žydi pavasarį:

Meškinis česnakas (Allium ursinum). Česnakinių (Alliaceae) šeima. Vaistinis, maistinis, dekoratyvus augalas. Sanskrite meškinis česnakas vadinamas rašona – tas, kuris turi visus skonius, išskyrus rūgštų. Jis turi stiprų jauninantį poveikį ir daug kitokių gerų savybių. Auga šaltiniuotuose lapuočių miškuose. Auginamas kultūroje.

Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris). Lietuvos floros retas augalas, tačiau populiarus etnografiniuose darželiuose, želdiniuose. Vėdryninių (Ranunculaceae) šeima. Žiedo visi vainiklapiai turi po pentiną, kurio gale kaupiasi nektaras. Šios vainiklapių rago pavidalo išaugos asocijuojasi su pasakojimais apie gėrybių ragą:

Vaistinis kietagrūdis (Lithospermum officinale). Agurklinių (Boraginaceae) šeima. Vaistinis, dekoratyvus augalas. Jo vaisiai 3 mm ilgio, lygiu, blizgančiu paviršiumi, balti arba melsvai pilki, tvirti kaip marmuro gabalėliai.

Gebenė lipikė (Hedera helix). Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, medžiais apaugusiuose šlaituose. Lietuvoje baigiasi gebenės arealas, todėl augalas auga ant arealo ribos, paprastai nežydi ir nedera. Dekoratyvus, vaistinis.

Vaistinė raitinytė (Gratiola officinalis). Lietuvoje labai reta rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąjąj knygą. Kultūroje auga puikiai, gerai dauginasi.

Paupinis jonpapartis (Matteuccia struthiopteris) – gal tarp jo lapų per Jonines įmanoma rasti paparčio žiedą? Kolekcijoje vešliai auga, nereiklus aplinkos sąlygoms, leidžia gausias atžalas.

Žiedais džiugino miškinė plukė (Anemone sylvestris):

Mėlynais ryškiais žiedais kolekcijoje puikavosi sibirinis vilkdalgis ( Iris sibirica), sparčiai nykstanti rūšis. Tai vilkdalgio žiedo forma naudojama karališkosios lelijos simboliuose. Tikrai karališkas augalas:

Susipažinus su saugomais ir retais augalais, tęsėme pažintį su aromatiniais augalais. Įdomiausia buvo tai, kad augalus uostėme, ragavome, o galiausiai kiekvienas dalyvis sudarė savo augalų arbatai rinkinį ir pasiruošė arbatą. Skanauti žaliojoje aplinkoje ką tik matytų augalų arbatą buvo smalsu, skanu.
Balzaminis skaistenis (Tanacetum balsamita) – jo lapų kvapas daug kam priminė kramtomą gumą „Dirol“. Augalo lapai itin aromatingi, tinka pridėti į maistą ir gėrimus. Astrinių (Asteraceae) šeima.

Visus sudomino mėta, kuri naudojama „Mojita“ kokteiliams, todėl jos veislė taip ir vadinama ‚Mojita‘, ji dar tik pradėjo vegetaciją, tačiau kvapas buvo stiprus, malonus ir labai pažįstamas:

Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną paminėjome prasmingai – saugomų augalų kolekcijoje aptardami augalų savybes ir jų nykimo priežastis. Prizai išdalinti, dalyviai džiaugiasi prizais ir dovanomis. Augalai teikia mums daug visokių gėrybių ir malonumų, todėl labai svarbu juos visus išsaugoti, nes augalų naudojimo galimybės toli gražu dar neatskleistos. Mokslininkai yra nustatę, kad išnykus vienai augalų rūšiai, kartu su ja išnyksta dar apie 5 organizmų rūšis. Gamtoje viskas yra susiję, todėl svarbu išsaugoti kiekvieną jos dalelę. Posakis „Gamta – mūsų namai“ labai populiarus, tačiau retai susimąstome apie tai kiek daug jis mums pasako ir kiek daug mus įpareigoja …