Gaisrų metu į atmosferą pakyla pavojingos cheminės medžiagos, kenkiančios ne tik žmogaus sveikatai, turtui ar technikai, bet ir aplinkai. Gaisrų metu aplinkos ore sumažėja deguonies kiekis, dėl to žmogui kyla dusulys, kosulys, dūmai dirgina akis, kvėpavimo takus. Degant žolei sudega flora, sena pernykštė žolė, taip pat žūsta pievose gyvenantys gyvūnai: vabzdžiai, voragyviai, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai. Pievų gaisrai neretai sukelia pavojų ir žmogau gyvybei.
Egzistuoja keletas mitų, kodėl žmonės pasirenka pievų deginimą:
| Mitas | Tiesa |
| Pagerinama dirvožemio kokybė | Sunaikinamas derlingas dirvožemio sluoksnis, o kartu žūva mikroorganizmai |
| Po gaisrų dirvožemis tampa atnaujintas, patręštas | Po gaisro pasikeičia dirvožemio struktūra, jis nuskursta, sumažėja dirvos derlingumas |
| Išdega piktžolės | Kai kurių piktžolių šaknys yra giliai ir ugnis jų nepaveikia, siekiant sunaikinti piktžoles kartu naikinama ir pievų floros, faunos įvairovė |
| Padidėja lietaus, vėjo sukeliama erozija | |
| Padidėja oro tarša |
Ką daryti su augalinėmis atliekomis:
Augalines atliekas galima kompostuoti ir vėliau panaudoti kaip trąšas
Augalines atliekas galima užkasti
Deginant augalines atliekas reikia vadovautis reikalavimais, bendrosiomis priešgaisrinės saugos taisyklėmis, miškųpriešgaisrinės apsaugos taisyklėmis ir kitas teisės aktais.
Sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose. Sodininkų bendrijos deginimo tvarką savo teritorijose nustato pačios.
Kai žolės, nendrių, šiaudų, nukritusių medžių lapų ir kitų augalinės kilmės atliekų vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 val. telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) valstybinei miškų tarnybai (girininkijai).
Pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą už žolės deginimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir valstybinę miškų tarnybą (girininkiją).
Apie žolės gaisrus reikia informuoti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, taip pat galima informuoti ir Vilniaus miesto agentūrą, Vilniuje 8-5 213 9961