Energetikos ir technikos muziejus, įgyvendindamas Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą „Ne viską mesk, kas šiukšle žiba“, kviečia visuomenę į meninių instaliacijų parodą. Originalios meninės instaliacijos sukurtos iš atliekų. Jos eksponuojamos įvairiose muziejaus erdvėse.
Paroda atvėrė duris lankytojams spalio 7 dieną ir ją lankyti galima iki lapkričio 8 dienos.

Paroda „Ne viską mesk, kas šiukšle žiba“ primena, kad kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už gyvenamosios vietos ateitį, ir pradėti ją puoselėti galima nuo labai paprasto, bet svarbaus dalyko – atliekų rūšiavimo.
Atliekų, reikalingų konstruoti instaliacijoms, rinkime dalyvavo visuomenė, o norintys galėjo dalyvauti ir kai kurių instaliacijų kūrimo procese. Net parodos atidarymo dieną dar buvo galima austi gobeleną.
Projekto vadovė – Emilija Armakauskaitė, nuoširdiai prie projekto įgyvendinimo prisidėjo visa muziejaus bendruomenė.

Muziejaus darbuotojų ir lankytojų bendra instaliacija „PLASTIKINIŲ MAIŠELIŲ GOBELENAS“
Ar pastebėjote, kad beveik visi Jūsų parduotuvių krepšiuose esantys pirkiniai yra sudėti į atskirus plastikinius maišelius? O gal atkreipėte dėmesį, kad dažnai, žmogus savo rankose laiko suspaudęs keletą papildomų tuščių maišelių, kurių dažniausiai nepanaudoja? Ar vėjuotą dieną atkreipiate dėmesį ir pakeliate nuo žemės pro šalį praskridusį plastikinį vėjaritį? Šia menine instaliacija siekiame parodyti, koks yra didelis plastikinių maišelių vartojimas ir kad vienas žmogus per metus surinkęs visus savo maišelius galėtų nusiausti štai tokį gobeleną.

Emilija Armakauskaitė „KALEIDOSKOPAI“
Kiekvieno žmogaus namuose galime rasti daugybę nereikalingų daikų, kurie guli neliečiami ir dulka pasislėpę spintų gilumose. Kaikurie juose mato neįkainojamą lobį, o kiti šiukšles, kurias atradę iškart išmeta. Mano idėja buvo parodyti, kad net iš senų veidrodžių ar niekeno nenešiojamų močiutės karolių galima pasidaryti įspūdingus vaizdus sukuriančius kaleidoskopus, kurie smagūs ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.
Vilniečiai spalio 18 dieną kviečiami į kūrybines kaleidoskopų gaminimo dirbtuves. Pasigaminkime prietaisą, kuriuo pažvelksime į spalvų sūkurį.

Vilius Mateika „VAMBZDIS“
Plastikiniai buteliai gatvėse, krūmuose ar sukamšyti į suolus jau turbūt nieko nebestebina ir nors dažnu atveju jie tiesiog „šviečia” išsiskirdami iš aplinkos. Tuo pat metu jie tampa kasdieniniu vaizdu, tad žmonės juos pasąmoningai ignoruoja, suvokdami kaip natūralią, juos supančią aplinką kurioje žmogaus dėmesys nublanksta ir prie šiukšlių įprantama kaip prie duotybės (privalomo dekoro elemento).

Vilius Mateika „SUOLAS“
Aerozoliniai dažai yra vienas produktų, kurie vis dar sunkiai skinasi kelią perdirbimo srityje. Nors egzistuoja daugkartinio panaudojimo aerozoliniai flakonai, vis tik dauguma panaudotų dažų skardinių atsiduria šiukšlynuose. Vienas aerozolinių dažų flakonas vidutiniškai, gali padengti 2 kv. m. plotą, tad pasivažinėjus Vilniaus gatvėmis galima įsivaizduoti, kiek taros sukaupia, vien graffiti menininkai, o jie toli gražu nėra vieninteliai, kurie naudoją purškiamuosius dažus. Mano idėja apima antrinį tuščios dažų taros pritaikymą. Tuščią tarą galima pritaikyti kuriant rekreacines zonas, šiuo atveju tai galėtų būti suolas, pastatytas tam tikrame plote, kuris parodytų padengiamo ploto ir susidarančių atliekų santykį.

Rasa Saltonaitė „ŠIRMA“
Širma (angl. folding screen; rus. ширма) – ant grindų statomas baldas, sudarytas iš kelių rėmų, sujungtų vyriais ar kitu būdu. Ant rėmų ištemptas šilkinis ar kitoks audeklas, popierius ir pan., dažnai papuoštas tapyba ant audeklo ar kitokia puošyba. Širmos išrastos senovės Kinijoje, po to paplito Rytų Azijoje, Europoje ir visame pasaulyje. Naudojamos kaip praktiškas baldas ir/ar kaip kambarių puošmuo.

Man širmos iš popieriaus pasirodė labai natūralus dalykas, prieinamas kiekvienam. Popierius mus lydi visur gyvenime – tai ir nuotraukos, laiškai, knygos, straipsniai, asmeniškos smulkmenos sąsiuvinių paraštėse… Šie dalykai pinasi tarpusavyje, persikloja, tarsi sukuria atskirą audinį. Visa tai galima sudėti į rėmus, pateikti netiesiogiai, tik mums suprantamu šifru. Šiuo atvėju aš pasirinkau laikraščius, nes ten aprašyti įvykiai svarbūs daugeliui žmonių, jie apima visą pasaulį ir kartu yra asmeniški, nes kažkas juk išsprendė kryžiažodį.

Emilija Armakauskaitė „TRIUMFO ARKA“
Kiekvieną ryta iš savo pašto dėžučių išsiimame daugybę reklaminių bukletų, nuvykę į savo darbovietes sėdime apsikrovę popierių krūvomis, gatvėse griebiame dalinamus niekam nereikalingus spaudos lankstinukus, kavinėse matome prikrautas krūvas įvairiausių skrajučių. Susimąsčius suprantame, kad popierius yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau… O KAS TOLIAU?
„TRIUMFO“ ARKA ironiškai vaizduoja dabartines popieriaus sąnaudas mūsų kasdieniniuose gyvenimuose. Ar iš tikrųjų mes triumfuojame naudodami tiek daug makulatūros, kuri galiausiai atsiduria šiukšlių dėžėse?

Aplankykite parodą – joje yra galimybė dar kartą pamąstyti apie rūšiavimo aktualumą, suprasti su šiuo procesu susijusias problemas bei susipažinti su įvairiomis alternatyvomis, kaip elgtis su nebereikalingais daiktais.

Parengta pagal projekto vadovės ir instaliacijų autorių pateiktą medžiagą/

Aplinkos apsaugos skyrius
Vyriausioji specialistė Ona Motiejūnaitė