2014 metų kovo 20-ąją, Žemės dieną, Lietuvos gėlininkų sąjungos nariai sukvietė gėlininkus, sodininkus, mokslininkus, pedagogus ir studentus, gamtos puoselėtojus į mokslinę konferenciją „Žolinių ir sumedėjusių augalų apsauga, priežiūra, pritaikymas ir įvairovė“, kuri vyko VU Kairėnų Botanikos sode. Ši konferencija – renginių ciklo „VU Botanikos sodui Kairėnuose 40 metų“ sudėtinė dalis. Konferencijos dalyvius dainomis pasveikino VU studenčių grupė „Lidaladalė“, sveikinimo žodį tarė VU Gamtos mokslų fakulteto profesorius Jonas Remigijus Naujalis, LGS pirmininkė dr. Regina Juodkaitė.
Dr. A. Skridaila, Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius, savo pranešime pristatė šiuolaikinę Botanikos sodo misiją. Džiugu, kad sodo misijoje be mokslinio tiriamojo darbo, žymus vaidmuo tenka visuomenės edukacijai bei rekreacijai, visuomenės gamtamokslinės kompetencijos ugdymui ir aplinkosauginiam švietimui. Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas įkurtas 1781 metais, tačiau taip susiklostė jo raida, kad net kelis kartus kartų teko keltis iš vienos vietos į kitą, ir šiuo metu sodas išsidėstęs net dviejose teritorijose – Vingio parke ir Kairėnuose. VU Botanikos sodas ne tik didžiausias Lietuvoje (bendras plotas 199 ha) bet ir turtingiausias augalų kolekcijomis, čia auginama per 10000 pavadinimų augalų, priklausančių 190 šeimų, 886 gentims. Kai kurios iš šių kolekcijų, kaip, pavyzdžiui, serbentų – vienos didžiausių Europoje, kitose sukauptas unikalus augalų genofondas (Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijose saugoma per 600 Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių). Todėl neatsitiktinai VU Botanikos sode veikia Lietuvos dekoratyvinių augalų genetinių išteklių koordinacinis centras, Europos Ribes L. ir Rubus L. genčių augalų registracijos centras su duomenų baze. Vilniečiai mėgsta lankytis botanikos sode, juo labiau, kad čia nuolat vyksta renginiai. Sodas kasmet keičiasi, gražėja aplinka, kuriamos naujos augalų ekspozicijos, tobulėja informacinė sistema.
Doc. dr. O.Motiejūnaitė, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, visus pasveikino su Žemės diena ir pasidžiaugė, kad mums gyventi teko itin palankus Žemės kampelis. Ne visada mokame įvertinti tai, kad gyvename vienu ritmu su Žeme, kartu išgyvendami visų metų laikų kaitą, o juk ne visiems mūsų planetos gyventojams tai lemta patirti. Metų kaitos ir žmogaus gyvenimo sąsajas vaizdžiai aprašė Kristijonas Donelaitis. Žemės dieną įvairių šalių žmonės pagerbia Žemę, Gyvybę, tvarko aplinką, dalijasi gerų darbų Žemei patirtimi. Todėl džiugu, kad šią dieną į konferenciją susirinko Lietuvos gėlininkai. Šie žmonės yra tarsi Žemės pasiuntiniai – juk jų darbščios rankos išaugina žiedus – Žemės šypsenas, kurie suteikia daug džiaugsmo žmonėms. Mūsų protėviai intuityviai jautė gamtos dėsnius, visko savo gyvenime mokėsi iš Didžiosios mokytojos – Gamtos, jiems buvo būdinga gili gamtojauta. Nors jie nebuvo baigę universitetų ir akademijų, tačiau gamtą juto ir suprato geriau negu dauguma XXI amžiaus išsilavinusių piliečių, gyveno harmonijoje su gamta. Vartotojiška visuomenė nutolo nuo gamtos, susilpnėjo jos gamtojauta, o neatsakinga veikla pakenkė aplinkai ir pačiam žmogui. Kodėl žmogus, mylėdamas gamtą, šiandien ją žaloja, joje palieka savo šiukšles, ardo, naikina jos kūrinius? Juk gamtos kūriniai – tobuli. Jiems neprilygs jokios nano ar kitos technologijos. Mūsų protėviai gyveno pagal dvasinės kultūros principus. Vystantis miestams, plečiantis pramonei kito ir kultūros pobūdis – ji peraugo į urbanistinę (industrinę) ir tuo pačiu silpnėjo visuomenės dvasingumas. Kaip teigia mokslininkai, mūsų karta jau gyvena Žemėje, būdama jai skolinga. Kaip susidarė ši skola? Visuomenė tokiais mastais keičia ir naudoja jos resursus, teršia mūsų Žemę, kad ji nebespėja atsinaujinti. Dar reikėtų bent ketvirtadalio Žemės, kad vyktų atsinaujinimas. Taigi mums dabar reikia jau ne vienos, o 1,4 Žemės. Žmonijos veiklos padariniai yra sunki apkrova Žemei, kuri dar vadinama ekologiniu pėdsaku. Didėjant ekologiniam pėdsakui, mažėja Žemės biologinė talpa ir tuo pačiu didėja žmonijos skola Žemei.
Šiuo metu jau yra suprantama, kad viena iš svarbiausių pasaulinės ekologinės krizės priežasčių – moralinė krizė… Yra materialiniai ištekliai ir yra žmogiškieji ištekliai. Pastariesiems tikrai skiriame per mažai dėmesio. Kartais apie žmogų sprendžiama tik pagal jo sukurtą produktą. O ar įvertinama kokią emocinę aplinką sukuria dirbdamas žmogus? Juk emocinė aplinka ir jos kokybė lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė aplinka. Emocinės aplinkos kokybė svarbi visur, kur egzistuoja žmonių tarpusavio santykiai (šeimoje, darbe, mokykloje, gatvėje, kieme ir t.t.). Kiekvienas mūsų, bendraudami, dalyvaujame emocinės aplinkos kūrime. Prisiminkime kiekvienas sau maloniausią Žemės kampelį. Vienam tai tėviškės kiemas, kitam – sodas ar gatvė, miškas ar upelis, senelio sodintas medis ar pastatytas kryžius …. Ta vieta, jos sukeliamos emocijos, nurodo vietos ryšį su žmogaus gyvenimu. Vietos pojūtį sudaro ir ryšiai su tos vietos žmonėmis (kaimynais, bendruomenės nariais), rūpinimasis aplinka. Taigi kalbame apie emocinę geografiją. Nauja erdvė, buvusi svetima, atgyja tik apie ją daugiau sužinojus, patyrus džiugių akimirkų, sutikus malonius ir įdomius žmones. Kiekvienas mūsų gali susidaryti savo vietovės emociškai reikšmingų vietų žemėlapį. Jame galima pažymėti: senelio sodintą medį, akmenį ant kurio mėgau pasėdėti eidama iš mokyklos, miško aikštelę, kur galima buvo su džiaugsmu stebėti miško gyvenimą ir klausytis paukščių giesmių, lieptą ežere, ant kurio su drauge(u) dalinausi paslaptimis ir t.t. Kiekvienas žmogus tikrai susikurs savo žemėlapį. Taip mūsų gyvenamoji aplinka taps dar brangesnė ir artimesnė. Ir mes suprasime, kad Žemė padovanojo kiekvienam mūsų neįkainuojamą dovaną – savo kūno lopinėlį.
Lietuvos gėlininkų sąjunga galėtų prisidėti plėtojant ir tobulinant aplinkosauginį visuomenės švietimą ir jos gamtamokslinės kompetencijos ugdymą, kuriant saugią, sveiką ir jaukią aplinką:
• Populiarinti gėlininkystę ir jos pasiekimus;
• Populiarinti, išsaugoti lietuviškas gėlių veisles, skatinti jas auginti prie mokyklų, viešose vietose;
• Plėtoti etnobotaniką, padėti įrengti etnografinius darželius ir skatinti žmones auginti etnografinių darželių gėles;
• Plėtoti partnerystę su mokyklomis, bendruomenėmis ir kitomis žmonių grupėmis, vykdant augalų ir žinių apie juos, patirties sklaidą;
• Gamtojautos ugdymui pasitelkti dekoratyvinius augalus;
• Sukurti savo vietovėse gėlynus ir juos prižiūrėti, įjungiant į šią veiklą bendruomenę;
• Kuruoti „Augalų teatrą“ ir kitas visuomenės aplinkosauginio švietimo erdves;
• Organizuoti renginius: parodas, seminarus-praktikumus, muges, kuriuose būtų skleidžiamos žinios apie aplinką, mokomasi žinias taikyti praktikoje, gilinama gamtojauta.
Dr. E. Survilienė, Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, UAB „Viltera Baltic“ agronomė konsultantė ir dr. A. Valiuškaitė, Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja, pristatė naujausius augalų auginimo ir priežiūros produktus. Auditorija susidomėjusi klausėsi apie naujoves ir ypač džiaugėsi gautomis dovanomis – produktais, skirtais efektyvesniam augalų auginimui. Pranešėja rekomendavo naudoti augalų apsaugai ne tik cheminius preparatus, bet derinti juos su botaniniais preparatais. Tai padės išvengti dalies cheminių junginių, o sodo augalai bus stipresni, sveikesni, derlingesni. Botaniniai ekstraktai ne tik prevenciškai veikia kenkėjus ir ligas, bet ir stimuliuoja, stiprina augalus, nes turi jiems reikalingų mikroelementų. Botaninius ekstraktus galima maišyti ir su cheminiais preparatais. Kenkėjų prevencijai skirti produktai – „Oleorgan“, „Konflic“, „Zicara“, „Canelys“. Bakterinių ir grybinių ligų prevencijai naudojami – „Mimoten“, „Zytron“, „Fures“, „Flama“. Šiais preparatais laistoma, o dažniau purškiama, arui reikia nuo 10 iki 40 ml preparato. Botaniniai preparatai draugiški aplinkai, nekenkia bitėms.
Ypač konferencijos dalyvius sudomino vaistinių ir dekoratyvinių maistinių augalų įvairovės, auginimo ir vartojimo klausimais skaityti pranešimai, kurių autoriai – dr. J. Balvočiūtė (farmakognostė, ūkininkė), dr. V. Naumavičius (VU Botanikos sodo specialistas), S. Obelevičius (Anykščių rajono meras, LGS narys). Čia pat buvo galima įsigyti daktarės J. Balvočiūtės ekologiškų vaistažolių rinkinių. Visi pranešėjai akcentavo, kad vaistažolės yra vaistas, jas vartoti ir reikia kaip vaistus. Vaistažolių arbatas reikia vartoti atsargiai ir pagal paskirtį. Netinka jas gerti nuolat vien todėl, kad skanu. Svarbu atsižvelgti ir į šalutinį vaistažolių poveikį, kai kurios jų kenkia kepenims, inkstams ar kitiems organams, nors jos gydo kvėpavimo takų susirgimus ar uždegimus. Vaistažoles būtina vartoti saikingai, atsargiai, laikantis gydytojo rekomendacijų. Daug vaistinių augalų išsiskiria dekoratyvinėmis, aromatinėmis savybėmis ir yra auginami soduose.
Dr. Judita Varkulevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodas) aptarė oranžerijose ir žiemos soduose tinkamų auginti augalų įvairovę ir savybes. Nemaža šių augalų dalis yra nuodingi, todėl juos prižiūrint reikia laikytis atsargumo priemonių ir auginti sunkiau pasiekiamose vietose, nepatariama jų auginti švietimo įstaigose. Pastebėta, kad mokyklose gana dažnai auginama ajerūnė arba liaudyje vadinama difenbachija, kuri gali būti mokiniams labai pavojinga, nes net mažas kiekis jos sulčių sukelia burnos, liežuvio tinimą, odos uždegimus.
K. Balnytė, dr. G. Jurkevičienė ir dr. G. Štukėnienė pristatė VU Botanikos sodo kolekcijose auginamų dekoratyvių augalų įvairovę ir nagrinėjo jų savybes, taikymo praktikoje galimybes. Ypač didelio dėmesio sulaukė pristatoma Lietuvos selekcininkų išvestų gėlių veislių kolekcija. Tokios kolekcijos yra nacionalinis turtas, svarbu, kad neprarastume nė vienos veislės gėlių.
UAB „Biastra plius“ pristatė substratus dekoratyviniams augalams auginti ir „komposto rankovių“ naudojimo galimybes.
Įdomūs turiniu ir spalvingi buvo stendiniai pranešimai bei kūrybinių darbų ekspozicijos, kurias parengė Gražina Žumbakienė (Rumšiškių liaudies buities muziejaus vyresnioji muziejininkė), menininkė, LGS narė Emilija Osteikienė, Vida Gruzdienė (Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas). Floristė G. Zuokienė su savo mokinėmis pristatė floristinių papuošalų įvairovę.
Lietuvos gėlininkų sąjungos nariai svarbią reikšmę skiria sukauptos patirties sklaidai, aplinkosauginiam švietimui, jaukios ir gražios aplinkos kūrimui naudojant dekoratyvinius augalus. Dekoratyviniai augalai sukuria puikią emocinę aplinką, kurios taip stokojama urbanistinėse erdvėse.
Aplinkos apsaugos skyrius