Antakalniečių bendruomenė, įgyvendindama Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės aplinkosauginio švietimo projektą “Antakalniečių sodas” paskaitų ir praktinių užsiėmimų metu mokosi rūpintis aplinka, ją kurti ir puoselėti. Vykdant veiklas, siekiama jų įvairovės. Tuo tikslu bendruomenės nariai kviečiami į talkas, bendruomenės daržo kūrimą, šventes, paskaitas ir kitus renginius. Didelis dėmesys skiriamas Sapiegų parko tvarkymui, kad jis taptų jaukus, įdomus, savas antakalniečiams ir ne tik.
Nėra paprasta suburti visą bendruomenę. Veiklų organizatoriams reikia sudominti ir įtikinti kiekvieną bendruomenės narį, paskatinti jį būti aktyviu ir iniciatyviu nariu. Džiugu, kad Antakalniečių bendruomenė tampa vis aktyvesnė. Juk bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį vietos gyvenime, nes kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo veiksmus ir savo pasirinkimus toje bendruomenėje, kurioje gyvena. Modernioje demokratinėje visuomenėje kiekvienas bendruomenės narys yra ne pasyvus stebėtojas, bet aktyvus sprendimo priėmimo dalyvis, atsakingas už vykstančius procesus, siekiantis gerinti aplinkos kokybę, o tuo pačiu ir gyvenimo kokybę. Individo atsakomybė asocijuojasi su pilietiškumu. Bendruomeniškumas reikšmingas ir dėl šių veiksnių:
• tarpusavio pagalbos, vieningai sprendžiant gyvenimo ir ekonominės veiklos problemas;
• žmonių bendravimo ir partnerystės, kurių dėka vyksta patirties ir kultūros, gerųjų idėjų sklaida, jaukios ir saugios aplinkos kūrimas;
• kultūros tęstinumo, kadangi tik tarpusavyje bendraujantys žmonės puoselėja kultūrinio elgesio normas ir istorinį paveldą, išsaugo ir perduoda tradicijas;
• socialinės tvarkos palaikymo ir priešinimosi negatyviems reiškiniams, jų išvengimo, aplinkai palankių iniciatyvų įgyvendinimo.
Bendruomenė turi būti atvira, bendraujanti, įvairi, siekianti užsibrėžtų tikslų ir tikinti savo darbo sėkme. To siekia ir Vilniaus miesto bendruomenės.
Antakalniečiai, įgyvendindami visuomenės aplinkosauginio švietimo projekto uždavinius organizavo talkas, paskaitas bei šventes.
Spalio 12 d. Sapiegų parkas. Parko gražinimo darbai.
Antakalniečiai aktyviai dalyvavo rudeninėje talkoje Sapiegų parko teritorijoje. Darbai buvo atliekami gavus leidimus iš Kultūros paveldo departamento ir Vilniaus m. savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus, Želdynų poskyrio, pasitelkus specialistus. Sodinimo planą parengė ir augalus parinko landšafto architektė antakalnietė Milda Aidukaitė. Parke pasodinta skroblų gyvatvorė ir persodintos tujos, kurios per ilgą laikotarpį labai suaugo ir užgožė gražų vieno iš Sapiegų dvaro pastatų fasadą. Pasodinus skroblų gyvatvorę buvo suformuota teritorija būsimai vaikų žaidimų aikštelei.
Talka baigta vaišinantis bendruomeniniame darže užaugusių moliūgų sriuba .
Bendruomenė dėkinga Antakalnio seniūnijai ir seniūnui Algimantui Vaitkui, šv. Roko ligoninės administracijai už bendradarbiavimą ir pagalbą talkos metu.
Spalio 19 d. Derliaus šventė.
Šventė – puiki proga pabendrauti, pasilinksminti visoms kartoms, pasigirti savo derliumi, pavaišinti soduose ir daržuose užaugintomis gėrybėmis. Pas antakalniečius į svečius atvažiavo laisvalaikio meno centro kolektyvai, seniūnas iš Alksnynės (Kupiškio raj.) – tai geriausia Lietuvoje pripažinta kaimo bendruomenė. Dainavo Antakalnio bočių kolektyvas, Antakalnio progimnazijos etnografinis moksleivių ansamblis.
Spalio 26 d. Paskaita “Gamtinė žemdirbystė”.
Gamtinė žemdirbystė – jos principais ir savo patirtimi dalinosi gamtinės žemdirbystės pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis. Buvo kalbama apie maistą ir socialinį žmogaus gyvenimą. Norint valgyti sveiką maistą – jį reikia užsiauginti pačiam. Taip pat savo buityje reikia atsisakyti naudoti kenksmingus produktus. Kodėl ekologiškose daržovėse būna daug nitratų? Ko reikia, kad iš turimo mažo ploto gautume didelį derlių ir kad daržovių neužpultų nei ligos nei kenkėjai? Kodėl gamtinėje žemdirbystėje dirva nėra kasama ir kodėl mulčiavimo (padengiant dirvą šienu, žole, lapais ar pan.) tikslas nėra apsisaugoti nuo piktžolių augimo ar atsikratyti laistymo vargų? Klausimų buvo daug. Dalyviai suprato, kad reikia susitikti dar ne kartą ir pasikalbėti gamtinės žemdirbystės tema. Juo labiau, kad žmonių bendravimas taip pat labai svarbus momentas siekiant darnos su savimi ir aplinka. Tikras rūpinimasis savo asmeniniu gyvenimu kuria gerovę visur aplink tave.
Plačiau apie tai interviu su Sauliumi Jasioniu Delfyje: http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/gamtines-zemdirbystes-pradininkas-jeigu-visa-lietuva-iskeltume-gyventi-i-kaima-nebutu-jokios-ekologijos.d?id=60448385#ixzz2jfsp3zVB
Su antakalniečių bendruomenės veiklomis galima susipažinti: https://www.facebook.com/pages/Antakalniečių-sodas
Aplinkos apsaugos skyrius