Vilniečiai ir miesto svečiai per Žolines Verkių parke susipažino su žolinių augalų savybėmis, augalų naudojimo tradicijomis, jų vartojimo patirtimi, gamtonauda ir jos problemomis. Čia vyko Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektų įgyvendinimo renginiai „Žolinės pagal senolių papročius“, kuriuos organizavo: Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija (Projektas „Visuomenės aplinkosauginis švietimas gamtinėse erdvėse“) ir VšĮ „Menas sau“ (Projektas „Racionali gamtonauda“).
Nuo seno kai kuriose tautose švenčiama Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Šiuo metu javai jau būna nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai – Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Krikščionys šią dieną mini Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimą.
Vaistažolių ekspoziciniame turgelyje dalyviai gilino žinias apie vaistažolių savybes, jų vartojimą. Buvo galima augalus pažinti įvairiais pojūčiais: liesti, uostyti ir net paragauti. Dalyvių amžius labai įvairus – nuo ikimokyklinuko iki garbaus amžiaus senjorų. Tačiau kiekvienas surado juos dominančias temas. Vyko diskusijos, buvo dalijamasi augalų naudojimo patirtimi. Daugelis arba visai nežinojo augalų vardų, arba vardijo liaudiškus.
Vaistinė medetka – turi antiseptinių ir priešuždegiminių medžiagų. Didžiažiedė tūbė – žolėje esančios gleivės mažina viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimą bei slopina alergenų absorbciją pro gleivinės ląstelių membranų paviršius, joje esantys saponinai pagerina atsikosėjimą. Tai viena iš geriausiai žinomų vaistažolių nuo kosulio, vartojamų sergant plaučių ligomis, turi ir raminamųjų savybių.
Paprastoji jonažolė – garsėja kaip vaistažolė, gydanti 99 ligas, pastaruoju metu vis dažniau naudojama depresijai gydyti, tačiau vartoti reikia atsargiai, jos arbatų visai negalima vartoti saulėtomis dienomis, liaudyje vadinama Jėzaus žaizdų žole, Marijos žoliuke, švento Jono žole, žoline. Purpurinė ežiuolė – visos dalys yra naudingos, bet daugiausiai gydomųjų savybių turi augalo šaknys, skatina žaizdų gijimą, didina organizmo atsparumą, veikia antibakteriškai.
Diemedis – kvapus, insekticidinis, vaistinis, dekoratyvinis augalas, stiprus diemedžio kvapas mažina nuovargį, aliejus atpalaiduoja ir suteikia jėgų. Diemedis priskiriamas kiečio genčiai ir jam artimas yra vaistinis augalas – kartusis kietis, dažniausiai vadinamas pelynu.
Augalų taikymo kosmetikoje paslaptis atskleidė Vida Petiukonienė. Kartu su ja dalyviai mokėsi ieškoti amžinos jaunystės recepto geriau pažįstant gamtą ir gyvenant harmonijoje su ja. Tam ypač tinka avižos, rugiai, miežiai, kviečiai ir gausybė kitų augalų.
Raudonėliai ir kraujažolės nuo seno vartojami gydymui. Vaistinis šalavijas auginamas įvairiuose kraštuose, senovės egiptiečiai sakydavo „kam man mirti, jeigu mano sode auga šalavijas”. Lietuvos etnografiniuose darželiuose auga mėlynais, kurpelės formos žiedais nuodingas, vaistinis augalas – mėlynžiedė kurpelė. Teisingai senovėje Paracelsas yra pasakęs, kad „vaistą nuo nuodo skiria tik dozė”. Taip yra ir su kurpele.
Renginyje aptartos arbatos ruošimo, virimo tradicijos. Renginio dalyviai ragavo žolelių arbatas. Atkreiptas dalyvių dėmesys į tai, kad negerai ilgai gerti vieną kurią arbatą, ypač vaistinių augalų. Vaistiniai augalai, kaip ir vaistai, vartojami tik sergant. Vaistažolių arbatas reikėtų gerti pasitarus su gydytoju. Taip yra su daugelio mėgiamais čiobreliais, raudonėliais, mėtomis ir kitais augalais. Nepatariama ilgiau kaip dvi savaites gerti vienos rūšies augalų arbatą, nes galima net sau pakenkti. Renginio metu buvo visapusiškai aptari ekspozicijai surinkti augalai.
Augalų naudojimo praktinių įgūdžių dalyviai įgijo audinių marginimo augaliniais dažais pratybose. Čia kiekvienas galėjo sužinoti kokia spalva pasirinkti augalai dažo audinius, kaip užfiksuoti spalvą, kad ji neišbluktų, kokios audinių dažymo tradicijos. Dalyviai galėjo pasijusti menininkais, puoselėjančiais liaudies tradicijas, mylinčiais gamtą ir racionaliai naudojančiais jos turtus –kūrybiškai naudojant augalus jie išmargino audinius įvairiausiais raštais. Šio praktinio užsiėmimo rezultatas – augaliniais dažais margintų audinių paroda.
Renginio metu žinios apie gamtą buvo siejamos su praktine gamtonauda. Dalyviai mokėsi pažinti gamtą ir naudoti jos turtus, tuo pačiu buvo skatinami pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą.
Aplinkos apsaugos skyrius, vyriausioji specialistė Ona Motiejūnaitė