Pernykštės žolės deginimas yra labai pavojingas, kadangi jo sukeliamas gaisras dažnu atveju būna nekontroliuojamas ir liepsna lengvai gali persimesti į miškus, durpynus ar nukeliauti iki gyvenamųjų namų. Nors 2023 m. sausio-vasario mėn. yra žiemos sezono mėnesiai, tačiau per šių 2 mėn. periodą Lietuvoje jau įvyko 5 miško, miško paklotės ir pievų gaisrai. Pagal 2023 m. 2 mėn. statistiką, nors šio tipo gaisrų kiekis ir yra mažesnis, lyginat su 2022 m., tačiau tai galėjo lemti žemesnė oro temperatūra ir drėgnesni, su gausiu kritulių/sniego kiekiu, orai vasario mėn., kuomet nespėjo išdžiūti žemės paviršius, o ir gyventojai nepradėjo intensyviau deginti pernykštės žolės. Tačiau reikia nepamiršti, kad „žolės deginimo sezonas“ tik prasideda įsibėgėti, todėl prieš atliekant tokius darbus, būtina įsivertinti visas galimas rizikas bei pavojus.
Po žiemos sezono, vos tik aplinkosaugininkus pasiekia informacija apie pirmuosius pernykštės žolės deginimo atvejus, šie iš karto įspėja, kad žolės deginimas ir jos sukeliami gaisrai didžiausią žalą daro gamtai. Deginant žolę pažeidžiamas paviršinis humuso sluoksnis, žūsta augalai, jų sėklos ar jau sudygę daigai, vabzdžiai, įvairūs smuklūs gyvūnai, perintys paukščiai, jų jaunikliai ir perimvietės. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, be to, gali nukentėti ir patys žmonės bei jų turtas – sodybos, ūkiniai ir gyvenamieji pastatai.
Deganti žolė daro žalą ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai, kadangi degdama žolė, miško paklotė ar durpynas, teršia aplinkos orą kietosiomis dalelėmis, anglies ir azoto oksidais bei kitais pavojingais junginiais, kurie sudaro sąlygas šiltnamio efekto didėjimui bei klimato kaitai. Todėl gyventojai yra raginami pernykštę žolę ne deginti, bet ją kompostuoti, taip gaunant naudingą dirvožemiui medžiagą – kompostą, kuri gali būti panaudojama dirvos tręšimui. Kita žaliųjų atliekų sutvarkymo galimybė – priduoti į stambiųjų atliekų pridavimo aikšteles nemokamai.
Žinoma, žolės deginimas yra leistina veikla, jei yra laikomasi Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas į krūvas. Be to, žolės deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus šį procesą, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.
Nesilaikant nustatytų reikalavimų, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį, yra taikomos įvairių dydžių baudos. Kaip pavyzdys, sausos žolės, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Taip pat be numatytų baudų gali būti vertinama ir aplinkai padaryta žala. Todėl visi būkime budrūs ir atsakingi prieš gamtą, o pastebėjus gaisrą ar kitus aplinkos žalojimo atvejus, nelikime abejingi ir praneškime skubios pagalbos numeriu 112.