2023 metais, siekiant puoselėti vaistažolininkystės tradicijas ir supažindinti visuomenę su vaistiniais augalais, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos farmacijos sąjunga ir UAB „Švenčionių vaistažolės“ organizavo šių metų vaistinio augalo rinkimą. Tai jau tradicija tapę rinkimai, kurie sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio. Šie metai jubiliejiniai organizatoriams – VDU Botanikos sodas mini įkūrimo 100-ąsias metines ir UAB „Švenčionių vaistažolės“ 140-ąsias metines.
2023 metų vaistiniu augalu išrinktas visiems gerai žinomas vaistinis augalas – čiobrelis.
Rinkimuose aktyviai dalyvavo ne tik farmacijos atstovai, bet ir visa visuomenė. Renkant 2023 metų vaistinį augalą populiariausi buvo: čiobrelis, vaistinė ramunė, kartusis kietis, vaistinis šalavijas, vaistinis valerijonas. Prioritetas teko čiobreliui. Čiobrelio lotyniškas vardas Thymus yra kilęs iš graikų kalbos žodžio thymus, reiškiančio jėgą, drąsą. Daug amžių čiobrelis buvo vyriškumo, drąsos simboliu. Riterių dvikovose riteriai turėdavo čiobrelį, kaip jėgos suteikiantį talismaną. Viduramžiais čiobreliai buvo naudoti karių narsai sustiprinti. Senovės Romoje čiobreliai buvo naudojami patiekalams gardinti, melancholijai gydyti (stimuliuoja gerąją energiją), jų dėdavo po pagalve, kad nekankintų košmarai, šis augalas buvo pašvęstas laiko dievui Saturnui. Senovės Graikijoje čiobreliai smilkomi šventyklose. Tikima, kad čiobrelis, kaip talismanas, nešiojamas prie kūno, sustiprina dvasios jėgas, pasitikėjimą savimi, įkvepia džiaugsmo ir suteikia ramybės.
Reikia atkreipti dėmesį, kad čiobrelis bei jo preparatai plačiai vartojami peršalimui, kosuliui, odos ir virškinimo sutrikimams gydyti, tačiau tai yra vaistinis augalas, kaip visi vaistai, turi kontraindikacijų ir nepageidaujamų poveikių, todėl vartoti reikia atsakingai ir pasitarus su gydytoju. Pasigyrimas, kad „prisirinkau čiobrelių ir visą žiemą gėriau jų arbatą“, nėra pagirtinas, dažnas čiobrelių arbatos vartojimas gali būti net žalingas. Besidomintiems čiobrelio savybėmis ir kitais vaistiniais augalais siūloma informacijos ieškoti skaitant recenzuojamus specialistų, mokslininkų straipsnius ir kitus jų leidinius.
Čiobrelis – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas. Šios šeimos augalams būdingi požymiai: keturbriaunis stiebas, lapų išsidėstymas mozaika, dvilūpiai žiedai, kurie būna susitelkę į mentūrius lapų pažastyse ar stiebų viršūnėse, laikiniai plaukeliai, kuriuose kaupiasi eteriniai aliejai. Tai vaistiniai, aromatiniai, prieskoniniai, medingieji, dekoratyviniai augalai: notrelės, tramažolė, mėtos, notros, šalavijai, raudonėlis, sukatžolės, juodgalvės ir kt. Daug jų auginama darželiuose: lavandos, monardos, katžolės, melisos, gumbenės, bazilikai. Pasaulyje žinoma apie 150 čiobrelių rūšių. Lietuvoje savaime auga paprastasis (Thymus serpyllum) ir keturbriaunis (Thymus pulegioides), čiobreliai, dažnai auginami: vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris), citrininis čiobrelis (Thymus citriodorus). Čiobreliai – maži daugiamečiai puskrūmiai, kurių stiebai šliaužiantys arba kylantys. Lapai priešiniai, lancetiški, pliki arba plaukuoti. Žiedai rausvi, violetiniai ar balti, susitelkę į galvutės ar varpos pavidalo žiedynus. Vaisius – riešutėlis. Žydi birželio-liepos mėnesį. Augalai kaupia kvapiuosius aliejus, kurių cheminė sudėtis labai įvairi (mokslininkai ištyrė apie 40 komponentų). Šie eteriniai aliejai plačiai naudojami gaminant muilus, dantų pastas, dezodorantus, kremus ir kt.
Sėkmės gilinantis į vaistinių augalų pasaulį!
„Nėr žolynų negydančių, tik atitikt reikia“. Eugenija Šimkūnaitė.
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris