2021 m. Vilniaus požeminio vandens šaltinių monitoringas buvo vykdomas įmonės UAB „DGE Baltic Soil and Environment“. Nagrinėjamu laikotarpiu, iš 17-kos požeminio vandens šaltinių, nepavyko paimti mėginių trijuose šaltiniuose: Nr. 20(10) buvo apsemtas, Nr. 28 ir Nr. 29 netekėjo vanduo.
2021 m. šaltinių tyrimų apimtis sudarė debito matavimai ir vandens kokybės tyrimų atlikimas, atliekant bendrąją cheminę analizę, aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių, fenolių, sunkiųjų metalų, halogeninių angliavandenilių tyrimus.
Nagrinėjamu laikotarpiu, kaip ir pernai, didžiausias šaltinio debitas užfiksuotas Ž. Panerių šaltinyje Nr. 1 ir buvo daugiau nei 2 kartus didesnis nei anksčiau matuotas daugiametis vidutinis, Šilo (Vileišio) šaltinyje Nr. 8 (9) – 1,32 l/s didesnis. Visuose kituose šaltiniuose debitas buvo artimas anksčiau matuotam vidutiniam. Vertinant pagal 2007 – 2021 m. šaltinių minimalaus debito suminius duomenis, nagrinėjamu laikotarpiu, visų šaltinių suminis vandens debitas buvo apie 0,9 l/s didesnis.
Vertinant bendruosius cheminius rodiklius, visų šaltinių vandens kokybė ir šiais metais išliko pakankamai gera – nei viename nerasta taršos, kuri viršytų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų reikalavimus. Tačiau vandens bandinius vertinant pagal HN 24:2017 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ specifikuota rodiklio vertė buvo viršijama: šaltinyje Nr. 28, kur nustatyta permanganato indekso koncentracija (5,89 mgO2/l) rodiklio vertę (5,0 mgO2/l) viršijo 1,2 karto, o šulinyje Nr. Š-6 nustatyta permanganato indekso koncentracija (9,35 mgO2/l) vertę viršijo 1,9 karto. Vertinant pagal nitratų koncentraciją, akivaizdu, kad kai kurių šaltinių vandenyje ir 2021 metais vis dar išlieka senosios taršos požymiai. Jo rasta visuose šaltiniuose (išskyrus šaltinius Nr. 28 bei Nr. 1), o daugiausia tuose, kurie yra miesto centre. Daugiausia nitratų rasta Misionierių šaltinyje Nr. 29, jo kiekis (64,6 mg/l) viršijo ribinę vertę 1,3 karto. Vertinant pagal permanganato skaičių, jis išlieka didžiausias Vilkpėdės šaltinyje Nr. 28 (5,89 mgO2/l), o vertinant pagal cheminio deguonies suvartojimo rodiklį (ChDS), didžiausias kiekis rastas minėtame šaltinyje ir tai rodo senos taršos požymius. Pažymėtina, kad remiantis HN 24:2017, šios higienos normos reikalavimai tiesiogiai netaikomi geriamajam vandeniui, kuriuo apsirūpinama individualiai.
Daugumos tirtų šaltinių vandens bandiniuose aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių koncentracijos buvo mažesnės už jų nustatymo metodų tikslumo ribas, išskyrus Vilkpėdės šaltinyje Nr. 28, kur benzeno koncentracija (110 µg/l) ribinę vertę (1 µg/l) viršijo 110 kartų, jei ją vertinti pagal HN24:2017.
Visuose šaltiniuose, kuriuose pagal monitoringo programą numatyta tirti specifinius komponentus, 2021 metais imtuose vandens bandiniuose sunkiųjų metalų koncentracijos neviršijo ribinių verčių, išskyrus Eigulių šaltinį Nr. 32, kuriame nustatyta mangano koncentracija (180 µg/l) ribinę vertę viršijo 3,6 karto. Eigulių Nr. 32 bei Vingio 4(11) šaltiniuose, kuriuose numatyta tirti specifinius komponentus, 2021 metais imtuose vandens bandiniuose nustatytos ištirpusių halogeninių angliavandenilių koncentracijos neviršijo ribinių verčių
Plačiau susipažinti su 2021 m. ataskaita.

