Atėjus pavasariui, kaip ir kasmet, tenka susidurti su vis pasikartojančiu reiškiniu –pernykštės žolės deginimu, net ir tuo atveju, kai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas visuomenės informavimo priemonėmis prašo gyventojų nedeginti žolės, kadangi taip sukeliamas didelis pavojus ne tik žmonių turtui, bet ir aplinkai.
Šio tipo gaisrai yra neprognozuojami ir labai pavojingi, kadangi nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į šalia esančius miškus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų ar ūkinių pastatų. SĮ „Vilniaus planas“ aplinkos apsaugos specialistai primena, kad žolės degimo metu nukenčia ne tik miškai ar žmonių materialus turtas, bet kartu žūsta dirvoje bei pievose gyvenantys mikroorganizmai, paukščiai, kiti smulkūs gyvūnai. Tokioje gaisro suniokotoje gamtoje atkurti buvusį gyvenimą yra pratiškai nebeįmanoma. Šalia šių pavojų, žolės degimo metu, kyla ir oro taršos pavojus, kuomet į aplinkos orą išsiskyrę teršalai veikia žmonių sveikatą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje Lietuvoje praėjusiais metais kilo 374 gaisrai tik dėl žolės, ražienų ir augalininkystės atliekų deginimo ir tai yra apie 34 proc. mažiau nei 2020 m. Tai rodo, kad priešgaisrinės apsaugos ir aplinkos apsaugos institucijų specialistų raginimai bei priminimai apie žolės deginimo pavojus duoda tam tikrų rezultatų.
Gyventojai raginami atsakingai elgtis su ugnimi, nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, nedelsiant iškviesti ugniagesius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu – 112, o jei yra galimybė, pasistengti ją užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu.
Primename, jog deginant žolę ne pagal reikalavimus yra skiriamos ne tik piniginės baudos (administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad sausos žolės, lapų, šiaudų ir pan. deginimas, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų), bet privaloma atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri gali siekti tūkstančius eurų.