Jau keli metai iš eilės yra išrenkamas Vilniaus žaliųjų edukacinių erdvių augalas. Taip siekiama atkreipti vilniečių dėmesį į augalų reikšmę, sudominti juos augalų įvairovės tyrimais, skatinti auginti dekoratyvinius, vaistinius, prieskoninius augalus ir saugoti mieste augančius Lietuvos floros augalus bei jų augavietes prisidedant prie Žaliojo Vilniaus uždavinių įgyvendinimo. Paskelbti Metų augalai tinkami auginti švietimo įstaigų ir kitose edukacinėse erdvėse, nes kiekvieną šių augalų gaubia prasmingi ir įdomūs pasakojimai, jie yra tinkamas objektas tyrimams, jų savybės gali būti aptariamos įvairių dalykų pamokose, jiems skiriami renginiai (nuotraukų ar piešinių parodos, eilėraščių, piešinių, dainų ir kiti konkursai ir pan.). Metų augalais mieste jau buvo išrinkta: vaistinė ramunė, baltagalvė, medetka, rugiagėlė. 2022 metais pagerbiame vaistinį, dekoratyvinį, dažinį, pasakojimais ir legendomis apipintą, alchemikų ar moterų žole vadinamą augalą – rasakilą. Tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, išsiskiriantis lapų sandara (lapai apskritai inkstiški, skiautėti, vėduokliškai raukšlėti), žavintis ant lapų ilgai išliekančiais rasos lašeliais, garsėjantis gydomosiomis savybėmis. Lietuvoje savaime auga 28 rasakilų rūšys ir apie 5 rūšių augalai auginami želdiniuose. Lietuvoje savaime augančios rasakilos priskiriamos paprastosios rasakilos grupei (Alchemilla aggr. vulgaris). Rasakilos Lietuvoje plačiai paplitusios, dažniausiai auga drėgnose bei sausose pievose ir kitose atvirose vietose. Viena rasakilų rūšis pavadinta botaniko, šios genties augalų tyrėjo, Povilo Snarskio (1889-1969) garbei – Snarskio rasakila (Alchemilla snarskisii).
Rasakilų šakniastiebis tvirtas, gana ilgas. Stiebas ir lapai plaukuoti. Žiedai smulkūs, gelsvai žalsvi, susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus. Žiedą sudaro 4 arba 5 taurėlapiai (kurie yra gelsvai žali ar geltoni), vainiklapių nėra. Žydi gegužę-rugsėjį. Vaisius – riešutėlis. Dauginasi sėklomis, kartais plinta šakniastiebiais.
Pasigėrėkime rasakilos lapų grožiu ir rasos įvairiaspalviu spindesiu.
Antžeminėje dalyje gausu įvairių medžiagų: flavonoidų, steroidų, fenolkarboninių rūgščių, angliavandenių, vitamino C, lipidų, lignino, kumarinų, glikozidų, tanidų, mineralinių medžiagų ir kt. Nuo seno augalas vartojamas vaistams: žaizdoms gydyti, uždegimams slopinti, organizmui stiprinti, atsikosėjimui lengvinti ir kt. Žolė (Herba Alchemillae) renkama iki augalui pražystant.
Rasakilos – pašarinis augalas, žolę ėda visi gyvuliai. Jauni rasakilų ūgliai ir lapai (net ir džiovinti, rauginti) gali būti vartojami ir maistui (salotomis gaminti, sriuboms virti, kaip prieskoniai)
Dažinis augalas – dažo audinius geltona ar žalsva spalva (priklausomai nuo naudojamo kandiko).
Nors rasakilų žiedai maži, tačiau jų žiedynuose gausu ir žydėjimo metu puošia augavietę ne tik lapai, bet ir žiedynai. Nuotraukose švelnioji rasakila (Alchemilla mollis ‘Thliller‘).
Lotyniškas genties vardas Alchemilla siejamas su viduramžių alchemikais, kurie laikė rasakilą paslaptingu, stebuklingu augalų ir bandė iš nuo rasakilų lapų surinktos rasos gauti išminties akmenį, gyvybės eleksyrą ar aukso. Taip gentį pavadino K. Linėjus. Iki šiol žinomas patarimas kaip atjaunėti ir pagražinti savo veidą, kad jis taptų skaistesnis – tereikia nusiprausti rasa, surinkta nuo rasakilos lapų, ypač per Jonines, nes ši rasa tai „gyvasis vanduo“. Rasos, Kupolės, Joninių, vasaros saulėgrįžos šventė taip pat siejama ir su rasakila, kupina paslapčių ir netikėtumų. Svarbus elementas šioje šventėje yra vanduo, suteikiantis jėgų Žemei, augalų klestėjimui ir vaisių vedimui.
Rasakilos yra nereiklios, joms auginti nereikia ypatingos priežiūros. Geriausiai auga pusiau pavėsyje, derlingoje, drėgnoje dirvoje. Jeigu dirva pakankamai trąši ir drėgna, neblogai auga ir saulėje. Visos rūšys žiemoja nedengtos. Želdiniuose auginamos ir svetimžemių rūšių rasakilos: alpinė rasakila (Alchemilla alpina), švelnioji rasakila (Alchemilla mollis), žvilgioji rasakila (Alchemilla conjuncta) ir kt. Rasakilos tinka vejų, gėlynų, takų, vandens telkinių pakraščiams želdinti, dera su snapučiais, bijūnais, šalavijais, pavasarinėmis gėlėmis ir kitais augalais.
Auginkime šį nuostabų augalą ir jis papuoš mūsų aplinką, žavės mirguliuojančiais rasos lašeliais ir net gydys ar maitins.
Nuotraukos Onos Motiejūnaitės.
Visuomenės ekologinio ir aplinkosauginio švietimo, žaliųjų edukacinių erdvių kūrimo klausimais konsultuoja Vilniaus miesto savivaldybės ekologė gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė: Ona.Motiejunaite@vilnius.lt
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris