Atėjus spalio mėnesiui bei sumažėjus vidutinei paros oro temperatūrai, kaip ir kasmet, prasideda šildymo sezono pradžia. Aplinkos apsauga besidomintiems gyventojams, šildymo sezonas asociuojasi ne tik su šaltesniais orais, tačiau ir su padėjusia oro tarša mieste, kurią daugumoje nulemia ne centralizuoto šilumos tiekėjo padidinta šilumos gamyba, o daugelio visame mieste išsidėsčiusių individualiai besišildančių namų ūkių veikla. Ne paslaptis, kad kai kuriuose individualiuose namuose šilumos gamybos įrenginiai – katilai / krosnys vis dar yra aprūpinami aplinkai nedraugišku iškastiniu kuru, pvz., anglimis, durpėmis ar skystuoju kuru. Pasitaiko nemažai atvejų, daugumoje taupymo sumetimais, kai katiluose vis dar yra deginamos atliekos, pvz., dažyta / lakuota mediena, kitos degios komunalinės atliekos. Tokie neatsakingi gyventojų veiksmai ne tik pažeidžia galiojančius aplinkosaugos teisės aktų reikalavimus, bet kartu daro didžiulę žalą sau, žmonių sveikatai bei aplinkai.

Atliekų deginimo metu išsiskiria ne tik įprastiniai teršalai, tokie kaip kietosios dalelės, anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros dioksidas, bet kartu ir kiti toksiški teršalai, tokie kaip dioksinai, furanai, formaldehidai, lakieji organiniai junginiai, policikliniai aromatiniai hidrokarbonatai ir kt. Šių toksiškų teršalų susidarymo pagrindinės priežastys yra tai, kad buitiniai / individualūs šilumos gamybos katilai nėra pritaikyti komunalinių atliekų deginimui, dėl nepilno jų sudegimo, per žemos atliekų degimo temperatūros katile, išmetamų teršalų valymo įrenginių nebūvimo ir kitų priežasčių.

Pagal 2021 m. Europos aplinkos apsaugos agentūros parengtą oro taršos poveikio žmonių sveikatai vertinimo ataskaitą, konstatuojama, kad oro tarša yra viena iš pagrindinių priešlaikinių ligų ir mirčių priežasčių. Širdies ligos ir infarktai yra dažniausios ankstyvosios mirties priežastys, susijusios su oro tarša, toliau seka plaučių ligos ir plaučių vėžys. Kietosios dalelės, kurių skersmuo 2,5 µm arba mažesnis, Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros yra priskiriamos prie pagrindinės vėžio atsiradimo priežasties.

Taigi, kietosios dalelės, azoto dioksidas ir ozonas yra tie oro teršalai, kurie lemia didžiausią žalą žmonių sveikatai ir aplinkai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos metodologiją, žmonių mirtingumas priklausomai nuo teršalo rūšies yra vertinamas taip:

– 30 metų ir vyresnių žmonių mirtingumas auga po 6,2 %, kietosioms dalelėms KD_2,5 nuo 0 didėjant kas 10 µg/m³;

– 30 metų ir vyresnių žmonių mirtingumas auga po 5,5 %, azoto dioksidui nuo 20 µg/m³ didėjant kas 10 µg/m³;

– visų amžiaus grupių žmonių mirtingumas auga po 0,29 %, ozonui nuo 35 ppbdidėjant kas 10 ppb.

Pagal parengtą minėtą ataskaitą, 2019 m. dėl kietųjų dalelių KD_2,5 taršos Lietuvoje per anksti mirė 2500 žmonių, o dėl ozono taršos – 90 žmonių. Pagal azoto dioksidą Lietuva pateko tarp Europos Sąjungos šalių, kur jo poveikis išankstinėms mirtims nebuvo fiksuojamas. Taigi 2019 m. Lietuva dėl kietųjų dalelių KD_2,5taršos neteko apie 27900 gyventojų gyvenimo metų, dėl azoto oksidų – mažiau kaip 5 gyvenimo metų ir 1100 metų – dėl azoto dioksido taršos.

Palyginus su ankstesniais (2005) metais, taršos situacija ir su ja susijusių išankstinių mirčių kiekis Lietuvoje sumažėjo, tačiau šie tempai yra per lėti, todėl visi turime susitelkti ties veiksmais, kurie oro taršą dar labiau sumažintų, kad ir pradedant nuo nedidelių, tačiau poveikį turinčių priemonių:

• kasmet patikrinti savo namo šildymui naudojamus įrenginius – katilus bei dūmtraukius, o esant poreikiui, juos išvalyti;
• prieš šildymo sezoną išvalyti kaminus, pašalinti susikaupusius suodžius;
• esamuose įrenginiuose naudoti atsinaujinantį kurą, o esant galimybei, naudoti alternatyvius netaršius šilumos tiekimo įrenginius.

Tik bendrų pastangų dėka galime turėti švaresnį ir sveikesnį savo miestą.