Europos miestuose gyvena apie tris ketvirtadalius europiečių. Didesni miestai ir miestai, kuriuose vystoma plati gamybinė veikla, kur intensyvi transporto eismo infrastruktūra, turi problemų dėl aplinkos oro kokybės, ypatingai kietosiomis dalelėmis, azoto oksidais, ozonu ir kt., keliančių grėsmę žmonių sveikatai. Siekiant pagerinti oro kokybę pastaraisiais metais buvo įgyvendinta eilė priemonių, padedančių sumažinti oro taršą, tačiau nepasiekta, kad oro tarša ženkliai sumažėtų ir pagrindinės problemos išlieka.

Vilniaus miesto savivaldybė 2012 metais buvo pakviesta dalyvauti  Europos Sąjungos inicijuotame projekte, kurį organizavo ir koordinavo Europos Aplinkos Agentūra (EEA).  Projekte dėl aplinkos oro taršos dalyvavo 11 Europos miestų. Projektas prasidėjo 2012 metų pavasarį, ir 2013 m., birželio pradžioje, Briuselyje vykusioje „Žaliojoje savaitėje“ buvo pristatyta galutinė projekto ataskaita. Ataskaitoje pateikiama informacija apie priežastis ir trūkumus, trukdančius efektyviau nustatyti oro taršą, apie optimalesnius oro taršos priemonių įgyvendinimo spendimus ir teisinių aktų spragas ar jų nebuvimą.

Pateikiame pagrindines ataskaitos išvadas:

• Dauguma Europos miestų kaupia duomenis (inventorius) apie aplinkos oro teršėjus. Deja, miestai naudoja skirtingas metodikas, kaupiami nevienodi duomenys, todėl jų tarpusavyje neįmanoma palyginti. Miestų atstovai pritarė, kad turi būti parengta bendra metodika, kaip kaupti, saugoti ir administruoti inventorius.
• Skirtingi yra ir miestų tarpusavio modeliavimo rezultatai. Geresniam modeliavimui atlikti trūksta duomenų apie oro taršos šaltinius, kyla sunkumų juo surenkant (trūkstami įstatyminiai aktai), tiksliau įvertinti modeliavimą apsunkina miestų topografinė padėtis ir kt. Dauguma miestų susiduria su modeliavimo rezultatų interpoliacijos problemomis.
• Buvo išreikšti pageidavimai ir kritika dėl aplinkos oro kokybės tyrimų stotelių reprezentatyvumo ir jų lokalizacijos vietų parinkimo.
• Pagrindine taršos priežastimi išlieka autotransportas.
• Vertinant oro taršos priemonių mažinimo veiksmingumą, sąnaudas ir naudą – nėra kriterijų, indikatorių pagal ką tai įvertinti. Miestų atstovai išreiškė norą toliau bendradarbiauti ir dalintis gera miestų praktika, bei patirtimi.
• Informaciją apie aplinkos oro kokybę daugumoje miestų skelbiama interneto svetainėse, tačiau mažai išnaudojamos žiniasklaidos, socialinės žiniasklaidos, naujosios ir išmaniosios technologijos.

Su minėta ataskaita ir projektu galima susipažinti Europos aplinkos apsaugos puslapyje.

Parengta remiantis EEA