Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2017-2022 m. programa, kiekvienais metais yra atliekami numatytų paviršinių vandens telkinių bei jų dugno nuosėdų tyrimai. Paviršiniai vandens telkiniai yra stebimi keturis kartus per metus, skirtingais metų sezonais, o jų dugno nuosėdos tiriamos 1 kartą per metus, rudens sezono metu. Be šių tyrimų, kiekvienais metais, skirtingais metų sezonais, yra tiriama ir paviršinių nuotekų kokybė, ties Neries upėje esančiais išleistuvais, bei 1 kartą per metus, rudens sezonu, dugno nuosėdų tyrimai, ties minėtais išleistuvais ir valymo įrenginiais.
2020 m., šio tyrimo apimtyse, tyrimai buvo vykdomi tik rudens sezono metu ir buvo atliekami:
– 5 upių/upelių paviršinio vandens cheminės sudėties tyrimai;
– 5 paviršinio vandens, ties lietaus nuotekų išleidėjais, cheminės sudėties tyrimai;
– 6 dugno nuosėdų tyrimai.
2020 m. paviršinio vandens tyrimai buvo atliekami Antavilio, Riešės, Sudervės upeliuose ir dvejose Vilnios upės vietose. Paviršinių nuotekų, išleidžiamų į Neries upę, tyrimai buvo atliekami 5 išleistuvuose. Dugno nuosėdų tyrimai buvo atliekami visose nurodytose upėse/upeliuose bei ties penkiais Neries upėje esančiais lietaus nuotekų išleidėjais bei ties vienu nuotekų išleidėju, esančiu ties centriniais nuotekų valymo įrenginiais.
2021 m. tyrimai buvo atliekami žiemos, pavasario ir vasaros sezonais, o tyrimų apimtis sudarė:
– 33 upių/upelių paviršinio vandens cheminės sudėties tyrimai;
– 15 paviršinio vandens, ties lietaus nuotekų išleidėjais, cheminės sudėties tyrimai.
2021 m. paviršinio vandens tyrimai buvo atliekami Antavilio, Riešės, Sudervės, Vokės, Kairos ir Varžuvos upeliuose bei dvejose Vilnios ir trijose Neries upės vietose. Paviršinio vandens, ties lietaus nuotekų išleidėjais, tyrimai buvo atliekami 5 išleistuvuose, esančiuose Neries upėje.
Remiantis atliktais paviršinio vandens telkinių tyrimais, galima daryti šias išvadas:
– Pagal 2020 ir 2021 metais atliktus paviršinio vandens bendrosios cheminės sudėties tyrimų rezultatus ir vertinant juos pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus, visų tirtų upelių ir Neries bei Vilnios upių vandens kokybė visose tirtose vietose buvo pakankamai gera – nei viename tirtame bandinyje nerasta taršos. Nei vienas tirtas bendrasis vandens cheminis komponentas neviršijo Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Reglamentas) ir Paviršinių vandens telkinių, kuriuose gali gyventi ir veistis gėlavandenės žuvys, apsaugos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) nurodytųribinių verčių (toliau – RV).
– Vertinant pagal specifinius ir bendruosius cheminius komponentus bei rodiklius, išskyrus Sudervės, Varžuvos, Neries ir Vilnios, kuomet nustatytas nitritų kiekio bei Riešės, Kairos ir Vilnios upeliuose, kuomet nustatytas suspenduotų medžiagų koncentracijų padidėjimas, kurių didesnė koncentracija buvo fiksuota tik po vieną kartą, kituose 2020 ir 2021 metais imtuose vandens bandiniuose nerasta tokių koncentracijų ar reikšmių, kurios viršytų Apraše pateiktų RV, net jei jas priimti pagal pakankamai griežtas lašišiniams vandens telkiniams taikomas. Vertinant pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje (toliau – Metodika) nurodytą metinį ištirpusio vandenyje deguonies kiekio vidurkį, visos upės atitiko labai gerai ekologinės būklės klasei taikomus reikalavimus.
– 2020 ir 2021 metais visuose upeliuose ir upėse buvo fiksuojama labai gera ekologinė būklė, jeigu ją atskirai vertinti pagal fosfatų fosforo koncentraciją. Prasčiausia ekologinė būklė buvo vertinama pagal biocheminio deguonies suvartojimo vidutinį metinį rodiklį – visų upelių ir upių vanduo buvo vidutinės, blogos ir labai blogos ekologinės būklės. Taigi vadovaujantis Metodika, Neris visose tirtose vietose 2021 metais buvo blogos ekologinės būklės klasės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis buvo mažas, nes prasčiausiai būklės klasei priskiriama pagal vieną rodiklį – biocheminį deguonies suvartojimą (BDS7). Vokės, Riešės bei Sudervės upelių ekologinė būklė 2021 metais buvo vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis – mažas, nes prasčiausiai būklės klasei taip pat priskiriama pagal vieną rodiklį. Kairos upelio ekologinė būklė 2021 metais buvo bloga, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas, nes prasčiausiai būklės klasei taip pat priskiriama pagal vieną rodiklį. Nors pagal azoto ir fosforo junginius 2021 m. Varžuvos upelio ekologinė būklė buvo labai gera, tačiau pagal BDS7 tenka priskirti labai blogai ekologinei klasei. Antavilio upelyje nustatytos BDS7 rodiklio vertės 2020 ir 2021 metais buvo 3,52-20,8 mgO2/l intervale, o vidutinė metinė vertė 8,01 mgO2/l, todėl šio upelio bendrą ekologinę būklę galima vertinti kaip labai blogą, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis būtų mažas. Vilniai įtekant į miesto teritoriją (vieta V1) jos ekologinė būklė buvo bloga, nes BDS7 rodiklio vidutinė metinė vertė 2020 ir 2021 metais buvo 5,01-7,00 mgO2/l intervale. Vilnia žemupyje (vieta V3) ekologinė būklė 2020 ir 2021 metais buvo vidutinė su mažu įvertinimo pasikliovimo lygiu.
– Bandinių ėmimo metu, tiek 2020 m., tiek ir 2021 m., visų upių ir upelių vandens paviršiuje nepastebėta jokių naftos produktų plėvelės pėdsakų. Visuose paimtuose vandens bandiniuose aromatinių angliavandenilių ir naftos produktų (benzino (C6-C10) ir dyzelino (C10-C28) eilės angliavandenilių) kiekio reikšmės buvo mažesnės už nustatymo metodų tikslumo ribas.
Remiantis paviršinio vandens telkinių tyrimais, atliktais ties lietaus nuotekų išleistuvais į Neries upę, galima daryti šias išvadas:
– Vertinant į Neries upę, per lietaus nuotekų išleistuvus, išleidžiamų paviršinių nuotekų koncentracijas, 2020 ir 2021 metais kelis kartus buvo viršijamas tik skendinčių medžiagų kiekis. Didžiausias skendinčių medžiagų kiekis, kuris apie 2,1 karto viršijo didžiausią momentinę koncentraciją (50 mg/l), nustatytą pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reikalavimus, fiksuotas išleistuve Nr. 47, esančiame prie Gariūnų tilto, kuriuo išleidžiamos paviršinės nuotekos nuo teritorijų (t. y. nuo Lazdynų, Karoliniškių ir kt. mikrorajonų). Taip pat šioje vietoje daugiausiai (apie 3,1 karto) buvo viršyta ir vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija (30 mg/l). Kituose paviršinių nuotekų išleistuvuose į Neries upę, vidutinė metinė skendinčių medžiagų koncentracija nebuvo viršyta.
– Nei viename į Neries upę išleidžiamų paviršinių nuotekų bandinyje chloridų koncentracija neviršijo DLK, kuri yra lygi 1000 mg/l, tačiau išleistuve Nr. 64, kuris yra kairiajame Neries krante Žemuosiuose Paneriuose, vieną kartą (apie 1,3 karto) buvo viršyta chloridams nustatyta RV (lygi 500 mg/l). Akivaizdžiai matosi, kad chloridų koncentracijos bandiniuose, kurie buvo imami rudens-žiemos laikotarpiais, yra keliasdešimt kartų didesnės nei kitais sezonais. Atsižvelgiant į tai, kad ir natrio kiekis tuo pat metu fiksuojamas žymiai didesnių koncentracijų, tampa akivaizdu, kad tokį chloridų bei natrio koncentracijų padidėjimą nulemia kelio dangų barstymas druska – natrio chloridu.
Remiantis atliktais paviršinio vandens telkinių grunto tyrimais, galima daryti šias išvadas:
– Vertinant upių ir upelių dugno nuosėdų cheminių tyrimų rezultatus ir juos palyginant su vertinimo kriterijais pagal Lietuvos higienos normą HN 60:2015 “Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje” (toliau – HN 60:2015), akivaizdžiai matosi, kad nei vienas cheminis komponentas 2020 metais neviršijo patikslintų RV. Tačiau, jeigu gautus paviršinio vandens telkinių dugno nuosėdų tyrimo rezultatus palyginti su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (toliau – Teritorijų reikalavimai), ribinę vertę 2020 metais visose upėse ir upeliuose viršijo tik cinkas.
– Lyginant vandens telkinių dugno nuosėdų tyrimų rezultatus su mikroelementų kiekiu, kuris nustatytas Neries baseino dugno nuosėdose, ir kurį galima priimti kaip foninę vertę, 2020 metais tik cinko (Zn) kiekis visuose dugno nuosėdų bandiniuose buvo didesnis už foninę vertę. Vertinant pagal fonines vertes, santykinai švariausios paviršinių vandens telkinių dugno nuosėdos 2020 metais buvo paimtos Antavilių ir Sudervės upeliuose.
– Vertinant į Neries upę, per lietaus nuotekų išleistuvus, išleidžiamų nuotekų dugno nuosėdų cheminių tyrimų rezultatus ir juos palyginant su vertinimo kriterijais pagal HN 60:2015, neaptikta tokių mikroelementų kiekių, kurie viršytų RV. Tačiau lyginant dugno nuosėdų, ties lietaus išleistuvais, cheminių tyrimų rezultatus su Teritorijų reikalavimais, tik varis (iki 1,8 karto) ir cinkas (iki 4,4 karto) viršijo RV. Abiem šiais mikroelementais užterštos dugno nuosėdos buvo paimtos prie išleidėjų, kurių vienas yra žemiau Valakampių tilto (vieta 5), o kiti – Žemuosiuose Paneriuose (vieta 64) ir ties Gariūnų tiltu (vieta 47).
– Lyginant dugno nuosėdų, ties lietaus nuotekų išleistuvais, tyrimų rezultatus su mikroelementų kiekiu, kuris nustatytas Neries baseino dugno nuosėdose, ir kurį galima priimti kaip foninę vertę, arseno, vario ir švino kiekis beveik visuose bandiniuose yra didesnės koncentracijos už foninę, o cinkas – visur viršijo foninę vertę. Dugno nuosėdose prie išleidėjo, kuris yra žemiau Valakampių tilto (vieta 5), foninės vertės buvo viršytos pusėje tirtų mikroelementų. Čia foninė vertė pagal varį, molibdeną, šviną ir cinką buvo viršyta 1,6-2,8 kartus. Taip pat pusė tirtų mikroelementų viršijo fonines vertes dugno nuosėdose prie išleidėjų, kurie yra Goštauto gatvės (vieta 50) ir Vilkpėdės gatvės tęsinyje (vieta 64), bet čia vyrauja arsenas, varis, švinas ir cinkas. Šalia išleidėjo, kuris yra prie Gariūnų tilto (vieta 64), be kitų minėtų mikroelementų buvo daugoka ir nikelio. Vertinant pagal fonines vertes, švariausios dugno nuosėdos yra Neryje žemiau nuotekų valymo įrenginių (vieta 63).
– Vertinant pagal suminio užterštumo rodiklį, visų tirtų upių / upelių dugno nuosėdų taršos laipsnis buvo leistinas (nepavojingas).
– Visų upių ir upelių dugno nuosėdų bandiniuose, kurie buvo paimti 2020 metais, nerasta naftos produktų. Neries dugno nuosėdų bandiniuose, 2020 metais paimtuose prie paviršinių nuotekų išleistuvų ir žemiau nuotekų valymo įrenginių, taip pat nerasta naftos produktų. Visais atvejais naftos produktų koncentracija yra mažesnė nei jų nustatymo metodo jautrumo riba.
Plačiau su 2020 – 2021 m. paviršinio vandens tyrimų medžiaga ir ataskaita galima susipažinti čia.