Augalais žavisi daugelis mūsų šalies gyventojų ir ne tik jie. Įvairių kraštų dekoratyviniai augalai auginami soduose, darželiuose, miestų ir kaimų želdiniuose. Tačiau labai svarbu suprasti, kad yra savaime augantys Lietuvos floros augalai ir yra auginami svetimžemiai augalai. Pastarieji mūsų gamtai gali būti pavojingi. Taip atsitiko su sosnovskio barščiu, uosialapiu klevu ir kitais invaziniais augalais. Ravint prižiūrimus želdinius pertekliniai augalai tiesiog išmetami. Taip jie patenka į gamtą. Todėl auginant svetimžemius augalus reikia atsakingai juos prižiūrėti, vengiant jų patekimo į gamtinę aplinką. Juo labiau negalima ežeruose ar upėse, natūraliuose vandens telkiniuose, įveisti, kad ir nuostabaus grožio, bet kultūrinių veislių vandens lelijų, miškuose ar pievose prisodinti svetimžemių augalų.
Aplinkos ministerija primena, kad už neteisėtą svetimžemių rūšių augalų, kurių Lietuvoje auginama per 600 rūšių, įkurdinimą gamtoje ir nevykdomą reikalavimą juos naikinti numatyta administracinė atsakomybė. Juos galima sodinti tik savo kieme, gėlyne, o ne natūraliose buveinėse. Introdukuoti svetimžemes rūšis į gamtą galima tik gavus leidimą, jų įveisimo gamtinėje aplinkoje reikalavimus nustato aplinkos ministro patvirtinta Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka (žr. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.179371/asr).
Sosnovskio barščio invazijos pavyzdžiai:
Kita vertus, keliaujant mūsų nuostabios gamtos takais, randame augalų, kurie mus žavi. Todėl kyla egoistinis noras juos išsikasti ir pasisodinti savo darželyje. Tai gamtai nedraugiškas elgesys. O jeigu dar tai retas augalas, dažnai sunaikinama jo augavietė ir tai jau nusikaltimas. Nemaža dalis saugomų, retų augalų yra dekoratyvūs. Tokie yra gencijonai, šilagėlės, katilėliai, česnakai, palemonas, ilgagalvis dobilas, kalninė arnika, gegužraibinių šeimos augalai ir kt.
Iškasus ir perkėlus į savo gėlyną ar kitą želdinį saugomos rūšies laukinį augalą, gresia baudos. Neteisėtas saugomų rūšių laukinių gyvūnų, augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų. Už augaviečių sunaikinimą numatyta administracinė atsakomybė ir 110-300 eurų bauda.
Nuotraukose Lietuvoje saugomi didžiažiedė juodgalvė, ilgagalvis dobilas, boloninis katilėlis, borbašo gvazdikas, puošnusis gvazdikas, melsvasis gencijonas:
Mūsų šalies floros atstovai visi savitai gražūs, visi reikalingi ir naudingi. Nuotraukose: dirvinės čiužutės vaisiai (ankštarėlės, kuriose subręsta sėklos, nuo seno naudojamos kaip prieskonis), raudonžiedis progailis, pelkinė vingiorykštė, paprastoji šilingė, didžiažiedė rusmenė, paprastoji raudoklė.
Būkime atsakingi ir saugokime mūsų šalies žaliąjį, žydintį rūbą.
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris