Lietuvos gamta unikali. Ne veltui šalyje turime 684 valstybės saugomus gamtos paveldo objektus (156 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 230 savivaldybių saugomus gamtos paveldo objektus. Daugiausia saugoma botaninių objektų, antroje vietoje – geologiniai. Jų sąrašas papildomas beveik kiekvienais metais. Pastarąjį kartą – 2018 metais. Artimiausiu metu valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas turėtų pasipildyti naujais objektais. Siūlymus dėl gamtos paveldo objektų paskelbimo gali teikti visi. Kokią informaciją ir kam reikia pateikti, kokius kriterijus turi atitikti siūlomi gamtos paveldo objektai, nurodyta Aplinkos ministerijos interneto puslapyje: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/saugomo-gamtos-paveldo-mozaika-nuo-medziu-iki-saltiniu .
Gamtos paminklo sąvoką pirmasis XIX a. pavartojo garsus vokiečių geografas ir keliautojas A. Humboltas. Lietuvoje vienas iš pirmųjų gamtos paminklais ėmė rūpintis prof. T. Ivanauskas.
2002 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 652 „Dėl valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas yra nuolat pildomas ir tikslinamas (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8D1886F9EC8B/asr ).
Vilniaus miesto kraštovaizdis įvairus, išraiškingas, ledyno suformuotas. Mieste turime du geologinius gamtos paveldo objektus – atodangas:
- Pučkorių atodanga, Vilniaus miesto savivaldybės miškų Pavilnių g-jos (27 kv., 4-6, 15-19, 24, 25, 31 skl.) teritorija (Pavilnių regioninis parkas, Pučkorių kraštovaizdžio draustinis);
- Plikakalnio atodanga, Vilniaus miesto savivaldybės miškų Vingio g-jos (39 kv., 12, 16, 17, 25 skl.) teritorija (Karoliniškių valstybinis kraštovaizdžio draustinis).
Mieste yra ir geomorfologinis gamtos paveldo objektas – Šeškinės ozas, dalis teritorijos, esančios tarp Gelvonų, Ozo ir Geležinio Vilko g., Vilniaus miesto savivaldybės miškų Vingio g-jos (23 kv., 6-12 skl.) teritorija.
Zoologinis gamtos paveldo objektas – Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis, Vilniaus miesto savivaldybės miškų Panerių g-jos (10 kv., 5 skl.; 12 kv, 2, 5, 6 skl.) teritorija (Vilniaus m. savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis). Panerių tunelio statyba prasidėjo 1859 metų sausio 1 d, šoninės tunelio sienos ir skliautai buvo pabaigti po trijų metų – 1861 metų rugsėjį. Paskutinę, simbolinę plytą, per tunelio atidarymo iškilmes, 1861 metų spalio 3 dieną, į sieną įmūrijo Rusijos imperatorius. 1960 metais, po beveik šimtą metų trukusios eksploatacijos, tunelis buvo uždarytas.
Aukštųjų Panerių tunelyje, kuris yra 8 m pločio, 6,4 m. aukščio ir kiek daugiau kaip 400 m ilgio, žiemoja per kelis tūkstančius šikšnosparnių, kurių dauguma Europoje reti ir saugomi: kūdriniai pelėausiai (Myotis dasycneme), vandeniniai pelėausiai (Myotis daubentonii), Branto pelėausiai (Myotis brandtii), europinis plačiaausis (Barbastella barbastellus).
Informaciją apie Vilniaus miesto savivaldybės saugomus objektus rasite čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8f7306c0368511e79f4996496b137f39?jfwid=x4249jjx4
Visi šie gamtos objektai gali tapti ir edukacijos objektu – mokinių gamtos tyrimų užduotimi. Pažinkime savo krašto gamtą!
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris