Vilniaus miesto savivaldybės aplinkosauginio švietimo veiklų vykdytojai jau keli metai kai išrenka vieną einamųjų metų augalą ir šį augalą augina, piešia, fotografuoja, domisi jo savybėmis. Taip jau buvo pagerbtos vaistinė ramunė ir paprastoji baltagalvė. Puikus jų derinys puošia aplinką. 2021 metų augalas – paprastoji rùgiagėlė (Centaurea cyanus). Šio augalo gausiau matysime Vilniaus miesto želdiniuose. Taip pat kviečiame švietimo įstaigas ir visus gamtos puoselėtojus skirti dėmesio rùgiagėlei. Balandžio mėnuo kaip tik tinkamas laikas pasėti šių gražių bet nereiklių, vaistinių, dažinių, medingų augalų.
Rugiagėlė į Lietuvą atkeliavo kartu su javais iš Viduržemio regiono. Jos lietuviškas vardas susijęs su rugiais, kurių laukuose ji dažna viešnia. Liaudyje vadinama rudagėle, vasilka, vosilka, žydrūne. Pasidomėkite, paklausinėkite garbaus amžiaus žmonių, kokius jie žino augalo vardus, pasakojimus. Lotyniškas vardas Centaurea (bajorių genties augalai) turi įdomesnių aiškinimų. Vienas jų – Hipokrato ir Plinijaus raštuose minimas graikiškas vardas kentayreion, sietinas su kentauru Chironu, vaistažolių žinovu. Pasak pasakojimų, Chironas buvo sužeistas Achilo paleista Hidros krauju užnuodyta strėle. Žaizdą išgydė naudodamas rugiagėles. Romėnų derliaus deivė Cerera buvo vaizduojama su rugiagėlėmis plaukuose. Rugiagėlės kelionės, sąsajos su kentaurais, deive Cerera yra puiki dirva pasakoms apie ją kurti. Pirmasis rugiagėlę aprašė Plinijus Vyresnysis, o lotynišku vardu Centaurea cyanus pavadino Karlas Linėjus.
2021 metais vyks konkursai, darbų parodos, tiriamųjų darbų pristatymai skirti rugiagėlėms. Kviečiame švietimo įstaigų bendruomenes, gamtos draugijų narius aktyviai dalyvauti veiklose, auginti, tyrinėti rugiagėles, jų atvaizdų ieškoti mene, heraldikoje, aprašymų literatūroje, pasakojimų tautosakoje ir dalintis savo atradimais.
Tyrinėkime rugiagėlės sandarą. Rugiagėlė yra astrinių šeimos vienmetis, kartais dvimetis augalas. Jai būdingas žiedynas – graižas. Graiže ant žiedynsosčio išsidėsto kelių rūšių žiedai. Centrinę dalį žiedynsosčio užima vamzdiški žiedai, o pakraščiuose išsidėstę ryškiai mėlyni piltuviški žiedai. Pastarieji žiedai nors ir labai gražūs, tačiau atlieka tik reklaminę funkciją, vilioja vabzdžius, jie neturi piestelių ir kuokelių (belyčiai), taigi, nebus ir sėklų. Tačiau vaistams kaip tik renkami šie mėlyni žiedai. Rugiagėlių žieduose yra nektaro, kuriame nustatytas didelis kiekis cukraus. Auginant rugiagėles edukacinėse erdvėse rekomenduojama tyrinėti graižo sandarą, stebėti kokie vabzdžiai ir kaip dažnai lanko žiedus, susipažinti su vaisių, sėklų sandara. Vaisius – lukštavaisis su stangrių šerelių skristuku. Graižo diagrama:
Vaistinės savybės. Rugiagėlių mėlyni piltuviški žiedai renkami žydėjimo pradžioje. Jie džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, tamsoje. Džiovinant turi išlikti mėlyna spalva. Laikomi popieriniuose maišeliuose, tamsioje, sausoje vietoje ne ilgiau vienerių metų. Rugiagėlės turi priešuždegiminių, dezinfekuojančių savybių. Žiedų užpilu vilgomos akys esant jų uždegimui. Užpilas naudojamas plaukų šaknims stiprinti, pleiskanoms naikinti. Žiedai dedami į arbatos žolelių mišinius. Žieduose yra centaurino, glikozido cichorino, antracianglikozido cianino, antocianidino, paliino, vaško, pelargonino, kvercetino, beta karotino, organinių rūgščių, gleivių, dažinių, rauginių, mineralinių ir kitų medžiagų. Iš sėklų gaunamas aliejus naudojamas kosmetikoje, parfumerijoje. Odos priežiūrai vertinami hidrolatai. Rekomenduojame patiems pasigaminti rugiagėlės hidrolatų, pasidalinti gaminimo patirtimi.
Dažinės savybės. Žiedų nuovirų su kandikais ir be jų siūlus ir audinius galima nudažyti mėlynai, pridėjus dirvinės aguonos žiedlapių – violetine spalva, alūno – šviesiai ruda. Rekomenduojama atlikti tiriamąjį darbą dažant audinius ir siūlus rugiagėlėmis, naudojant įvairius priedus.
Auginimas. Rugiagėlės nereiklios, todėl jas auginti nėra sudėtinga. Sėklos sėjamos rudenį arba balandžio-gegužės mėnesiais tiesiai į dirvą. Sėklų dygimui reikalinga drėgmė, todėl pasėjus reikia laistyti ir palaikyti dirvos drėgnumą bent 10 dienų. Galima sėti kelis kartus kas mėnesį, taip ilgiau bus žydinčių rugiagėlių. Rugiagėlės mėgsta purius, kalkingus dirvožemius, saulėtas vietas, esant sausroms reikia laistyti, kad ilgiau žydėtų. Peržydėjusius žiedynus nuskabius pratęsime augalų žydėjimą. Selekcininkai siūlo auginti įvairias rugiagėlių veisles: ‘Midget’, ‘Purple Midget’, ‘Double Black’ ir kt. Rekomenduojama įstaigų aplinkoje rasti vietos rugiagėlėms ir jos atsidėkos puošdamos jūsų aplinką.
Rugiagėlė ir simbolika. Rugiagėlė mėgstama įvairiose šalyse. Estija, Vokietija yra rugiagėlę paskelbusios šalies nacionaline gėle. Taip pat rugiagėlė yra Švedijos Esterjotlando provincijos gėlė. Baltarusijos neoficialus simbolis. Rugiagėlė yra kai kurių partijų simboliu: Švedijoje, Suomijoje, Alandu salose – liberalų partijos, Estijos konservatyviosios liaudies partijos (EKRE) simboliu. XIX a. pabaigoje rugiagėlė buvo tapusi vokiečių nacionalinio judėjimo, vokiečių ištikimybės simboliu. Belgijoje rugiagėlė yra laisvės simboliu. Rugiagėlę mėgsta ir prancūzai – vadina ją Bleuet de France („Prancūzijos rugiagėlė“). Rugiagėlė prancūzams simbolizuoja solidarumą su karo veteranais ir jų šeimomis, yra karo aukų atminimo simboliu. 2018 metais Prancūzijos bankas išleido 2 eurų atminimo monetą su stilizuotu rugiagėlės motyvu (https://www.florinus.lt/lt/2018-prancuzija-rugiagele-progine-2-euru-moneta).
Rugiagėlė tautosakoje, literatūroje, mene. Žydinti gėlė – ne tik gamtos, bet ir kultūros, literatūros ženklas, todėl žiedo įvaizdis yra vienas pagrindinių kartojamų įvaizdžių tautosakoje, literatūroje, mene. Senovės Egipte rugiagėlės buvo auginamos soduose, jų žiedų motyvais puošiama sienos, grindys, indai, rūbai, juvelyriniai dirbiniai ir net kapavietės. Rugiagėlių rasta faraono Tutanchamono kapavietėje. Liaudyje pasakojama, kad egzistuoja tam tikra gėlių kalba. Rugiagėlė taip pat ten yra minima kaip subtilumo, paprastumo, linksmumo ir ištikimybės simbolis. Vaikinai dovanoja rugiagėles toms merginoms, kurioms simpatizuoja. Tokia gėlių puokštė gali reikšti pasiūlymą draugauti, simbolizuoja ištikimybę ir pastovumą. Rugiagėlės dovanojamos ir kaip sėkmės ženklas, linkint turtų ir garbės. Profesorius Libertas Klimka apie rugiagėlę: „Taip tarmiškai dainose įvardijamos rugiagėlės: Vosilka, vosilkėle, Sakė vosilka rugeliams: Augtie ir žydėtie, Peržydėjus, prinoktie. Taigi, vosilka globoja rugelius, o daina skamba tarsi laukiamo derliaus užkalbėjimas“. Rugiagėlė – prosenoviškos baltų mitinės būtybės, globojusios rugius, įvaizdis. Liaudies pasakoje „Artojo gėlė“ yra atsakymas kodėl artojai rugiuose pakenčia rugiagėles ir net jomis grožisi (http://www.lizdeika.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=1509:alaina-treimikyt-gls-motyvas-lietuvi-literatroje&catid=122:raom&Itemid=134).
Rugiagėlėms skirtos poetų eilės. Pavyzdžiui K. Binkis apie jas rašė: ,,Daugiau nieko nebmatysi,– / Vien tik mėlyna akyse…“. Ne vienas ir dailininkas yra tapęs rugiagėles (pvz., R. Kalpoko paveikslas „Mergaitė su rugiagėle“, 1960). Viduramžių ir Renesanso epochos žymiausi tapytojai tapė rugiagėles, jas galima matyti paveiksluose, freskose. O štai internete yra ir patarimai kaip piešti rugiagėles: https://lt.delachieve.com/kaip-nupiesti-rugiagele-lengvai-ir-greitai/ .
Rugiagėles mėgo Šventosios Romos imperatorius Karolis V, Prūsijos karalius, Vokietijos imperatorius Vilhelmas I ir jo mama karalienė Luiza, kuri yra gyvenusi Piktupėnuose. Yra išlikę prisiminimai, kad kaimiečiai, norėdami ją pagerbti ir paguosti, prie durų rytais palikdavo puokštę rugiagėlių.
Štai kokia nuostabi 2021 metų gėlė.
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris