Požeminio vandens monitoringas Vilniaus mieste vykdomas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą aplinkos monitoringo 2017 – 2022 m. programą.  Šio monitoringo tikslas – stebėti, vertinti ir prognozuoti požeminio vandens cheminės būklės rodiklių pokyčius. Gautos informacijos pagrindu savivaldybė analizuoja ir vertina aplinkos monitoringo duomenis, vertina ir prognozuoja gamtinės aplinkos pokyčius ir galimas pasekmes bei teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją visuomenei ir valstybės institucijoms.

2020 m. Vilniaus požeminio vandens monitoringas buvo vykdomas įmonės UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pagal 2017 – 2022 m. programoje numatytą stebėjimų periodiškumą, atliekant stebėjimus:

1. 17 – koje požeminio vandens monitoringo gręžinių;
2. 17 – koje gruntinio vandens šaltinių.

Paminėtina, kad ataskaitiniu laikotarpiu, iš 17 požeminio vandens monitoringo gręžinių, nepavyko paimti mėginio tik iš vieno gręžinio Nr. 35399, esančio prie Reformatų bažnyčios, kadangi jis buvo užsikimšęs apie 11 m. gylyje, o jo gruntinis vanduo įprastai randasi apie 14,4 m gylyje. Taip pat nepavyko paimti mėginio ir viename šaltinyje (Nr. 4(11), Vingio), kadangi jis tiriamuoju laikotarpiu buvo sausas. Vadinasi, per 2020 m., buvo ištirta po 16 požeminio vandens gręžinių ir gruntinio vandens šaltinių.

2020 m. tyrimų apimtis sudarė: požeminio vandens lygio, o šaltinių atveju, debito matavimai; vandens kokybės tyrimų atlikimas, atliekant bendrąją cheminę analizę, aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių, fenolių ir sunkiųjų metalų tyrimus. Šaltinių tyrimo atveju, papildomai buvo atlikti halogeninių angliavandenilių ir mikrobiologiniai tyrimai. Gauti požeminio vandens tyrimų rezultatai buvo lyginami su Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (Žin., 2008, Nr. 53-1987, su vėlesniais pakeitimais), (toliau – Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų reikalavimai),  Lietuvos higienos norma HN 24:2017 „Geriamo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606, su vėlesniais pakeitimais), (toliau – HN 24:2017), Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais (LAND 9-2009), (Žin., 2009, Nr. 140-6174), (toliau – LAND 9-2009).

Vertinant 2020 m. gautus tyrimų rezultatus galime daryti šias išvadas:

• Požeminio vandens monitoringo gręžiniai:
• Daugumoje gręžinių vandens lygis buvo 0,06 – 4,80 m žemesnis nei 2007 – 2020 metais stebėtas vidutinis lygis, tačiau šiuo laikotarpiu jis vidutiniškai buvo apie 0,3 m aukščiau nei anksčiau fiksuotas žemiausias lygis.
• Požeminio vandens hidrocheminė situacija išliko pakankamai gera, kadangi daugumoje gręžinių vandenyje nerasta taršos, kuri viršytų cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų reikalavimus. Vieninteliame gręžinyje Nr. 35396, esančiame transporto žiede tarp Žaliojo tilto ir Nacionalinio operos ir baleto teatro, rasta chlorido, kurio koncentracija iki 2,1 karto viršijo Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų reikalavimus, ir tai neabejotinai susiję su žiemą kelių barstymui naudojama druska.
• Pastebėta, kad bandiniuose, paimtuose iš seklesnių (iki 30 m. gylio) gręžinių, aptinkami didesni amonio kiekio, cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) koncentracijos bei permanganato skaičiai, o tai rodo požeminio vandens intensyvią taršą organine medžiaga. Daugiausiai organinės medžiagos, kaip ir kasmet, randama gręžinyje Nr. 35475, kuris yra prie buvusios naftos bazės Vilkpėdėje. Vertinant pagal nitratų koncentraciją, seklesnių gręžinių vandenyje, vis dar pasireiškia senosios taršos požymiai. Ji aktyviausia išliko miesto centre (gręžinys Nr. 35401), kur ataskaitiniu laikotarpiu nitratų koncentracija buvo 50,7 mg/l, ir ši reikšmė yra artima didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) normai (50 mg/l) pagal HN 24:2017. 
• Daugumoje gilesnių (virš 30 m gylio) gręžinių visi bendrosios cheminės sudėties rodikliai neviršijo jiems reglamentuojamų reikšmių, išskyrus gręžinyje Nr. 4023, esančiame Savanorių pr. 72, fiksuotas apie 5,6 karto didesnis amonio kiekis nei pagal HN 24:2017. Kituose gręžiniuose jis buvo artimas normai arba neviršijo.
• Vertinant gręžinių vandens kokybę, sunkiųjų metalų atžvilgiu, stebime, kad tik viename gręžinyje Nr.37316, iš visų tirtų, buvo fiksuotas Mangano (Mn) koncentracijos viršijimas apie 5,4 karto, kai pagal HN 24:2017 DLK – 50 µg/l. Kitų tirtų gręžinių vandenyje metalų koncentracijos buvo palyginti labai mažos.
• Išskyrus gręžinį Nr.35475, visuose kituose gręžiniuose, kuriuose pagal monitoringo programą numatyta tirti specifinius komponentus, vandenyje nebuvo rasta aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių. Kaip paminėta, gręžinyje Nr. 35475, kuris yra prie buvusios naftos bazės Vilkpėdėje, 2020 metais rasta ne tik dideli kiekiai aromatinių, bet ir benzino bei dyzelino eilės angliavandenilių, viršijančių LAND 9-2009, atitinkamai 54,6 ir 269,2 kartus, bet jame virš vandens išliko susikaupęs pakankamai didelis ir nekintantis naftos produktų sluoksnis (apie 0,26 m).
• Gruntinio vandens šaltiniai:
• Nagrinėjamu laikotarpiu didžiausias šaltinio debitas užfiksuotas Ž. Panerių šaltinyje (vieta Nr. 1), kur jis buvo apie 2 kartus didesnis nei anksčiau matuotas daugiametis vidutinis. Visuose kituose šaltiniuose, debitas daugumoje buvo artimas anksčiau matuotam vidutiniam, o Trinapolio šaltinyje (vieta Nr. 24) – iki 1,7 l/s didesnis.
• Vertinant bendruosius cheminius rodiklius, visų šaltinių vandens kokybė išliko pakankamai gera – nei viename nerasta taršos, kuri viršytų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų reikalavimus, tačiau vertinant pagal nitrato koncentraciją, akivaizdu, kad kai kurių šaltinių vandenyje ir 2020 metais vis dar išlieka senosios taršos požymiai. Nitrato rasta daugumoje šaltinių, o daugiausia tuose, kurie yra miesto centre (pvz., Misionierių šaltinyje (29), Vingrių šaltinyje (27)), tačiau jo kiekis neviršijo DLK, net jeigu ją vertinti pagal HN 24:2017. Senos taršos požymiai, vertinant pagal cheminį deguonies suvartojimą ir permanganato skaičių, vis dar išlieka šaltinyje Nr. 28 bei minėtame šaltinyje Nr.29.
• Visų tirtų šaltinių vandens bandiniuose aromatinių, benzino ir dyzelino eilės angliavandenilių koncentracijos visais atvejais buvo mažesnės už jų nustatymo metodų tikslumo ribas, tačiau ne tokia gera situacija buvo su sunkiųjų metalų koncentracijomis. Mėginiuose Nr. 32 ir Nr.20(10) buvo nustatyti mangano (Mn) koncentracijos viršijimai pagal HN 24:2017, atitinkamai 11,4 ir 6,4 karto. Kituose tirtuose šaltiniuose sunkiųjų metalų, kaip ir halogeninių angliavandenilių, viršijimų nefiksuota.
• Pastebėtina, kad pagal 2020 m. lapkričio 26 d. paimtų bandinių mikrobiologinę analizę, nei viename, iš dešimties tirtų šaltinių, vanduo neatitiko geriamo vandens kokybės reikalavimų. Labiausiai miesto gyventojų lankomame Dvarčionių šaltinyje (vieta Nr. 18(7)) vanduo buvo užterštas koliforminėmis bakterijomis, todėl šio ir visų kitų šaltinių vandenį gerti nerekomenduotina – jų vanduo bet kuriuo laiko momentu gali tapti dar daugiau bakteriologiškai nesaugus.

Apibendrinant, galima konstatuoti, kad 2020 m. Vilniaus miesto požeminio vandens monitoringo tinkle stebima požeminio vandens lygio ir hidrocheminės sudėties kaita kol kas esminiai neįtakojo Vilniaus miesto vandenviečių vandens kokybės. Tačiau, norint toliau stebėti, vertinti ir prognozuoti požeminio vandens cheminės būklės rodiklių pokyčius, planuojamas ir tolimesnis požeminio vandens monitoringo darbų tęstinumas. Paskutiniais 2022 metais bus atlikta viso 2017 – 2022 m. laikotarpio požeminio vandens monitoringo duomenų apžvalga, įvertinti įvykę pokyčiai bei duotos išvados bei rekomendacijos požeminio vandens kokybei pagerinti.

Susipažinti su išsamia požeminio vandens monitoringo ataskaita