Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelio-darželio bendruomenė jau ne vienerius metus vykdo Vilniaus miesto savivaldybės aplinkosauginio švietimo projektus, kurių tikslas ugdyti mažųjų vilniečių ekologinę savimonę ir aplinkosauginį raštingumą. Vykdant 2020 metų aplinkosauginį projektą „Vaikų ekologinės savimonės ugdymas puoselėjant ekologinį daržą“ pedagogės pakvietė kitų įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus pasidalinti gerąja patirtimi įstaigos aplinkoje auginant augalus ir juos naudojant vaikų gamtamoksliniam ugdymui. Lapkričio 5 dieną įvyko seminaras (nuotoliniu būdu), kuriame pristatyti 8 pranešimai, prisijungė 50 dalyvių.
Seminaro moderatorė Vaidutė Šumkauskienė pristatė seminaro tikslą ir uždavinius, pasidžiaugė, kad darželio bendruomenės iniciatyvai pritaria ir sumanymus padeda įgyvendinti Savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistai, užsimezgusi prasminga partnerystė duoda puikius rezultatus.
Seminaro dalyvius pasveikino aplinkosauginio švietimo projektų koordinatorė, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio ekologė, gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė. Ji akcentavo ekologinio daržo svarbą vaikų ugdymui: gamtojautos stiprinimui, pagarbos gyvybei ugdymui, mažos sėklytės galios suvokimui, augalo augimui reikalingų sąlygų supratimui, žemės ūkio produktų tausojimui, žemdirbio profesijos gerbimui, darbinių įgūdžių įgijimui, aplinkos pažinimui visais pojūčiais ir kt. Ekologiniame darže vaikai skaičiuoja, matuoja, sveria, piešia, vaidina, lygina spalvas, formas, paviršius, skonius ir dar daug kitų darbu nuveikia, bet apie tai konkrečiau lai papasakos pedagogės. Ekologinės žemdirbystės pradžia sietina su Šveicarija. 1956 metais Georgas Husas augino vaisius ir daržoves švarioje, be teršalų aplinkoje. Šveicarijos ekologinės žemdirbystės pradininkas dr. Hansas Mülleris, kurio pagrindiniu tikslu tapo sveiko ir skanaus kūdikių maisto iš ekologiškų žaliavų gamyba. Clausas Hippas keliavo iš ūkio į ūkį, skleisdamas ekologinio ūkininkavimo idėją, kuria kai kurie ūkininkai patikėjo ir taip kūrėsi ekologinių ūkių rangovų tinklas. 1990 metų gruodžio mėnesį Lietuvoje buvo įkurta ekologinės žemdirbystės bendrija „Gaja“. Nuo šios datos prasidėjo Lietuvos ekologinio ūkininkavimo istorija. Kiek vėliau – sertifikavimo organizacija „Ekoagros“, „Tatulos programa“. Vis populiaresnės tradicinės ekologinių produktų mugės, kuriami ekologinių gėrybių skyriai didžiuosiuose prekybos centruose. Tiesa, lietuviai nuo seno gyveno santarvėje su gamta, buvo žemdirbiai, mokėjo darbus derinti su gamtos pokyčiais. Tačiau vėliau ši patirtis buvo primiršta. Vaikams būtų įdomi ir naudinga užduotis prekybos centruose rasti ekologiškus produktus, kurie žymimi specialiais ženklais, išsiaiškinti kaip dažnai jų šeima perka ekologiškus produktus, diskutuoti kokius produktus geriau pirkti ir kodėl. Vaikystėje įgyti aplinkos saugojimo įgūdžiai, suformuotos vertybinės nuostatos nulems žmonių elgseną ateityje. Ekologė palinkėjo sėkmingo darbo seminare, įdomių patirčių, idėjų ir jų įgyvendinimo, sveikatos, sumanymų padedant vaikams pažinti, suprasti aplinką, pajusti atradimo džiaugsmą.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogė Vaidutė Šumkauskienė pranešime „Patyriminis ugdymasis tiesiausias kelias pamilti gamtą“ atskleidė vaikų ugdymosi ekologiniame darže galimybes ir pristatė vykdytas veiklas. O jų tikrai daug. Nuo ekologinio daržo įkūrimo, priežiūros darbų iki derliaus nuėmimo ir skanavimo, sėklų surinkimo, kad vėl būtų galima sėti. Daržoves augino įvairiose dirvose lauke, šiltnamyje ir lygino jų augimą, aiškinosi priežastis kur ir kodėl greičiau auga, žydi, dera. Tyrinėjant ekologiniame darže vaikai skatinami stebėti, daryti išvadas, atsakyti į klausti ir rasti atsakymus: Kas? Kodėl? Kam? Kaip?. Šalia ekologinio daržo žaliuoja ir vynmedžiai, kurių derliaus labai laukia vaikai, nes vynmedžiai dar neseniai pasodinti. Toks patyriminis ugdymasis padėjo vaikams pajusti ryšį su gamta, suprasti kiek daug gamtoje priklauso nuo žmogaus elgesio, išmokė atsakingai elgtis gamtoje, kompostuoti žaliąsias atliekas, auginti daržoves. Vaikai padėjo ir Justiniškių bendruomenei sodinti moliūgus. Ši veikla ypač svarbi vaikams, nes juk tai pradžių pradžia, pirmos žinios, pirmi įgūdžiai, pirmi draugiško gyvenimo su gamta žingsniai.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogė Jurgita Astrauskienė („Žilvinėlio“ l/d) pristatė vaikų pažinties su ekologiniu ūkiu ir jo vadove smagias akimirkas. Ūkininkė vaikams paaiškino ekologinio ūkio savitumus, skirtumus nuo paprasto ūkio, supažindino su auginamomis daržovėmis, vaismedžiais, ūkio gyvūnais. Ekologiniame ūkyje negalima naudoti aplinkai ir žmogui kenksmingų cheminių medžiagų, todėl tokiame ūkyje išauginti vaisiai ir daržovės ekologiški, ženklinami specialiu ženklu. Tai nuostabi patirtis savo akimis pamatyti kas gi tas ekologinis ūkis.
Pedagogės Renata Blažytė-Karpinė ir Virginija Stonienė (l/d „Gluosnis“) dalijosi projekto „Nuo sėklytės iki lėkštutės“ patirtimi. Vaikai 2-3 metų amžiaus, tačiau ir jie sodina, stebi kaip dygsta sėklytės, išauga daigeliai, kaip keičiasi augalai augdami, kada žydi, dera. Ypač patiko ant palangės auginti „svogūnų žmogeliukus“.
Pedagogės Dalia Sokolovienė ir Viktorija Strazdauskienė (l/d „Lakštingala“) pranešime „Rytojus šiandien“ dalijosi veiklų patirtimis kai vaikai daržovių sėklas daigino, stebėjo dygimą, daigelius perkėlė į daržą, visą vasarą laistė, prižiūrėjo augalus. Pedagogės teigė, kad tokiu būdu įgyta patirtis moko vaikus nuoseklumo, ištvermingumo ir svarbiausia, stiprina vaikų suvokimą apie gyvąją gamtą. Vilniaus lopšelio-darželio bendruomenė siekia įvairiapusiškai ugdyti vaikų kompetencijas, ypatingą dėmesį skiriant pažinimo ir gamtamokslinei kompetencijoms. Pedagogės patarė, kad pradedantiems auginti darže augalus reikėtų pradėti nuo krapų, ridikėlių, salotų. Šie augalai greit užauga, galima juos tyrinėti, ragauti. Kad parodyti miesto vaikams kaip auga daržovės nebūtina turėti didelį daržą. Ir mažame plotelyje galima išsiauginti bulvių, agurkų, pomidorų, cukinijų ir kt. Augalų stebėjimą sieti su šventėmis. Pavyzdžiui, prinoko žemuogės ar braškės. Šia proga švenčiame, skanaujame pyragą su vaisiais. Veiklos ekologiniame darže padeda puoselėti vaiko dvasines, kūrybines galias, ugdyti jo gamtojautą, pagarbą gyvybei ir dvasingumą, ekologinę savimonę.
Vilniaus l/d „Vilnelė“ direktorė Vida Smolskė ir pedagogė Rita Lygina pranešime „Mažos sėklytės didi galia“ dalijosi patirtimi dalyvaujant projekte „Sodinčius“, kuris labai suaktyvino įstaigos bendruomenę. Vaikas yra kūrėjas: stebi, tyrinėja, eksperimentuoja, planuoja, svajoja ir t.t. Turtingiausia pažinimo erdvė yra gamta, kurioje galima fantazuoti, atskleisti save, pajusti smalsumą ir žingeidumą pažinti gamtos pasualį. Vaikystėje patirtas sąlytis su gamta neišdildomas. Atmintin visam gyvenimui įstringa matyti gamtos objektai, spalvos, kvapai. Visais pojūčiais pažindamas aplinką vaikas intuityviai pradeda suvokti aplinkos reiškinius, dėsningumus. Sukaupęs aplinkos pažinimo patirties vaikas jau gali analizuoti, lyginti, grupuoti, apibendrinti, apibūdinti, paaiškinti. Daržovių sėjimas, auginimas sudomino vaikus ir tapo ugdymo proceso dalimi.
Pedagogė Karina Zvonkova (l/d „Prie pasakų parko“) pranešime „Ką pasodinsiu, tą užauginsiu“ dalijosi vaikų ugdymosi metodais naudojant daržoves, jų sėklas. Daržovių sėjimas ir derliaus laukimas vaikams įdomių atradimų laikotarpis.
Pedagogė Ugnė Kriščiūnaitė (l/d „Justinukas“) pranešime „Vaikų gamtamokslinio aplinkosauginio sąmoningumo ugdymasis lauko erdvėse“ pristatė nuveiktus darbus įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą aplinkosauginio švietimo projektus, kuriuos įgyvendina jau ne vienerius metus. 2020 metais įgyvendina projektą „Mažasis gamtininkas ir miško gyvūnai“. Įstaigos lauko erdvėse sukurta visa sistema žaliųjų edukacinių erdvių: žemaūgių augalų, gamtos pažinimo ir tyrimo stotelės, paukščių ir kitų gyvūnų pažinimo erdvės, daržas, sodas ir kt. Sodinama šermukšnių kolekcija. Biologinės įvairovės pažinimui pastatyti stendai „Augalai“ ir „Vabzdžiai“, sukurtos dėlionės, įsigyta ir naudojama įvairios priemonės: lupos, žiūronai, teleskopas, mikroskopas ir kt.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Edita Kirdeikienė („Žilvinėlio“ l/d) papasakojo kaip pačius mažiausius vaikus, naudodama daržoves ir vaisius, moko skirti įvairias formas, spalvas, kvapus, paviršius. Vaikams patiko žaidimas „Kur slepiasi daržovės“. Pedagogė akcentavo vaikų patyriminio ugdymo(si) svarbą: Jeigu patyriminis ugdymas(is) yra mokyklos sėkmės garantas, tai ikimokyklinio ugdymo įstaiga – tos sėkmės pradžių pradžia.
Vis daugiau ekologinių daržų ir žaliųjų edukacinių erdvių kuriama Vilniaus lopšelių-darželių aplinkoje. Pedagogų dalijimasis vaikų ugdymo(si) patirtimi šiose erdvėse yra svarbus naujų idėjų sklaidai, prasmingos partnerystės plėtotei. Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistai skatina, remia šias veiklas, konsultuoja aplinkos pažinimo ir pritaikymo edukacijai klausimais, mielai dalyvauja aplinkosauginiuose renginiuose. Visiems pranešėjams, kartu su dalyvio pažymėjimais, bus įteiktos dovanėlės – žaidimas ir knygelė apie atliekų rūšiavimą. 2021 metais kviečiame auginti rugiagėles ir jas tirti, piešti, lipdyti, pažinti visais pojūčiais. Tad bendraukime, dalinkimės, kurkime!
Aplinkos apsaugos ir želdinių tvarkymo poskyris