Žemės dienai skirtame renginyje mintys apie medžius

Paskelbta 2017|03|30

Ar žmonės žino, kad miškai —
tai mūsų žemės gyvos mintys,
kad jiems išnykus visiškai,
žmogus ir žemė ims kankintis?
(Justinas Marcinkevičius)
Vilniaus turizmo ir prekybos verslo mokykloje kovo 28 dieną buvo minima Žemės diena. Kiekvienais metais šiai dienai organizuojami renginiai skirtingomis temomis. Šių metų tema – medžiai. Justino Marcinkevičiaus žodžiais integruotas biologijos ir informacinių technologijų pamokas „Medis – Žemės gyvybė“ pradėjo mokyklos tarybos pirmininkė, biologijos mokytoja-metodininkė Apolonija Visockytė. Šioms netradicinėms pamokoms mokiniai ir pedagogai kruopščiai ruošėsi: rengė pranešimus, gamino medžiams, augantiems mokyklos teritorijoje, etiketes, surengė fotografijų parodą „Nuostabus medžių pasaulis“ ir parengė stendą „Medžiai – Lietuvos gamtos paminklai“. Integruotą pamoką organizavo ir mokiniams daug padėjo pedagogai – mokyklos gimnazijos skyriaus vedėja Lina Bargailienė, informacinių technologijų mokytojai Ingrida Maciejauskienė ir Marijus Vaisėta. Renginio pradžia, medžių įvairovė nuotraukų parodėlėje:


Mokyklos bendruomenę su Žemės diena sveikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos poskyrio ekologė, gamtos mokslų daktarė Ona Motiejūnaitė. Ji pasidžiaugė, kad šių metų integruotų pamokų tema yra itin aktuali, juk medis – gyvybės simbolis, įvairiose tautose jis simbolizuoja praeities, dabarties ir ateities sąsajas. Lietuvos gamtinės aplinkos raida lėmė, kad Lietuva – miškų kraštas. Lietuvos miškingumas 33,4 proc. Lietuvoje vyrauja pušynai (35,0 proc.), eglynai (20,9 proc.) ir beržynai (22,3 proc.), deja ąžuolynų turime labai mažai (2,1 proc.). Vilniečiai itin myli ir saugo medžius. Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas suteiktas 57 Vilniaus miesto medžiams, priklausantiems 20 augalų rūšių ir 4 žemesniems už rūšį taksonams. 34 medžiai tarpsta penkiuose buvusiuose Lietuvos dvarų parkuose ir 23 – kituose miesto želdynuose. Dauguma Vilniaus mieste saugomų medžių – introducentai. Gausiausiai atstovaujamos šios augalų gentys: maumedis (Larix Mill.) – 24; tuopa (Populus L.) – 12; ąžuolas (Quercus L.) – 7; klevas (Acer L.) – 7; liepa (Tilia L.) – 4 ir riešutmedis (Juglans L.) – 3 medžiai. Įžymiausias, seniausias, saugomas Vilniuje medis – Sapiegų parke auganti liepa, kurios amžius apie 300-350 metų. Unikalus augalas, Lietuvos floros reliktas – beržas keružis. O štai europinis kukmedis augo Lietuvoje, jis šiuo metu įrašytas į Raudonąją knygą, mūsų krašte jau išnykęs. Kukmedžio labai vertinga mediena (raudonmedis), tačiau jis nuodingas, o iš jo gaunamos medžiagos naudojamos medicinoje. „Galima galvoti, kad ką ką o jau medžius tai tikrai visus mokslininkai yra ištyrę ir aprašę. Tačiau 1994 metais pasaulio visuomenę pasiekė botaninė sensacija – Australijos Volemio nacionaliniame parke rastas medis, kurio fosilijos žinomos ir datuojamos apie 2 mln. metų. Augalas pavadintas kilniąja volemija (Wolemia nobilis). Visi žinome unikalų medį, plikasėklių protėvį iš dinozaurų eros, dviskiautį ginkmedį, kuris kai kuriose šalyse vadinamas Gėtės medžiu, nes poetas mėgo šį augalą, aprašė jį eilėmis, o jo lapą, kaip draugystės simbolį dovanodavo draugams. Medžių archajiškumo požymis – dideli žiedai. Tokie įspūdingi žiedai yra magnolijų (net žiedinių augalų skyrius pavadintas magnolijūnais), tulpmedžio, katilėlinio žvelčio (dar vadinamas Afrikos tulpmedžiu), kapokmedžio (vaisių plaukeliai puikus vilnos pakaitalas), jostros (Azijos šalyse – šventas medis). O štai Kigelia genties medžiai ne tik žydi dideliais tamsiai raudonais žiedais, tačiau išaugina vaisius, primenančius dešras (todėl vadinamas dešrų medžiu), ant duonmedžio ilgai bręstantys stambūs vaisiai primena batonus, duonos kepalus“ – pasakojo ekologė, kuri savo pasakojimą baigė A. Račiukaitytės eilėmis:
Medžiai, jie tarsi žmonės,
Vieni seni, kiti jauni.
Jie kaip ir mes –
Kuproti, tiesūs ir kreivi
Jie tarsi žmonės –
Gražūs, bjaurūs, nepastebimi…
Jie kaip ir mes –
Vieni aukšti, kiti žemi…

Nuotraukose: kilnioji volemija, dviskiautis ginkmedis, europinis kukmedis, beržas keružis:

Magnolijos žydi:


Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodedron tulipifera) ir katilėlinis žveltis (Spathodea campanulata):

Kigelia ir Plumeria genčių medžiai:

Duonmedis ir sumedėjusi pienė (Sonchus canariensis):

Kapokmedis (Ceiba). Vaisiuose esantys plaukeliai sudaryti iš celiuliozės ir lignino. Tai puiki žaliava tekstilei. Plaukelių pluoštas turi geras šilumos izoliacijos savybes. Tokia medžiaga žiemą šildo, o vasarą vėsina. Be to, pluoštas yra bekvapis, nešlampantis, itin lengvas (apie 8 kart lengvesnis už medvilnę, plūduriuoja geriau už kamštį apie 30 proc.). Puikiai tinka užpildyti gelbėjimosi liemenėms. Pluoštas atsparus mikroskopiniams grybams, vabzdžiams, jame nesiveisia erkutės. Todėl tinka alergiškiems žmonėms.

Toliau pasakojimus apie medžius tęsė mokiniai, kurie parengė vaizdo filmukus ir vaizdžius pristatymus apie įdomiausius (seniausius, storiausius, aukščiausius, daugiakamienius ir t.t.) medžius.

Mokytoja dr. Giedrė Kmitienė pasakojo įvairiausias įdomybes apie šokolado, pieno, saldainių, marmelado, duonos medžius. Tikrai stebėtinai nuostabus tas medžių pasaulis!Tenerifės simbolis – dracena, šokolado medžio (kakavmedžio) žiedai ir vaisiai susidaro ant kamieno ir šakų:

2016 metais mokyklos bendruomenė įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės Ekologinio švietimo projektą „Žaliasis mokyklos rūbas“, kurio metu išsiaiškino kokie augalai auga mokyklos teritorijoje ir sudarė jų sąrašą. Todėl minint Žemės dieną, bundant gamtai, pats laikas su aplinkos medžiais supažindinti bendruomenę – tuo tikslu ant medžių buvo sukabintos etiketės su jų vardais.

Medis – Žemės gyvybė – puoselėkime juos, lai ir ateities kartos džiaugiasi mūsų nuostabia Žeme!

Aplinkos apsaugos poskyris