Buveinės

Šiame puslapyje skaitykite:

 

AtsisiustVilniaus miesto buveinės pagal tipus saugomose teritorijose (0,3 MB)

AtsisiustVilniaus miesto buveinės pagal tipus nesaugomose teritorijos (0,3 MB)

2014 m. buvo analizuojamos pelių buveinės Verkių regioniniame parke. Čia pelkės užima išskirtinai mažus plotus, tačiau čia galima aptikti visų pelkių tipų. Atsižvelgiant į reljefo struktūrą ir geomorfologinius ypatumus pelkės telkiasi Ežerėlių geomorfologinio draustinio teritorijoje, jos plyti ežerų apyežeriuose. Buvo stebėtos dviejų pelkių gamtinės sistemos: Bevardžio I ežero apyežeryje ežerinės kilmės besiformuojanti pelkė ir Bevardžio II ežero epyežeryje plytintis pelkinis kompleksas. Pelkių augalijos egzistencijai vis dar didelę grėsmę kelia intensyvios melioracijos sukelta kaita. Šiuo metu pagrindinė pelkių degradavimo priežastis jų apaugimas krūmais ir netipingais, dažniausiai nitrofiliniais augalais. Didelė dalis išlikusių pelkių apimta eutrofikacijos proceso, kuris augalijoje sukelia neigiamus reiškinius. Visose pelkėse, vykstant mineralizacijai, pradeda augti nebūdingos pelkėms pievų ar miškų rūšys.

 

2015 m. buvo išskirtos naujos miškų buveinės ir jų inventroizacija. NATURA 2000 teritorijoje „Žaliųjų ežerų apylinkės“, atliekant buveinių identifikavimą ir kartografavimą už šios teritorijos šiaurinės ribos, Balsio ežero šiauriniame gale buvo išskirtos vertingos gamtinės buveinės, atitinkančios ES Buveinių direktyvos I priedo buveinių kriterijus. Identifikuotas gamtinių buveinių kompleksas, kurį sudaro 9050 Žolių turtingi eglynai ir *9080 Pelkėti lapuočių miškai. Kompleksą sudaro prie skirtingų hidrologinių sąlygų prieraišūs miškai. Perteklinio drėkinimo, nuolat paviršiuje telkšančio vandens ir kasmetinių polaidžių užliejamuose plotuose įsikūrę Pelkėtų lapuočių miškų (*9080) buveinės, kurias atstovauja šlapi juodalksnynai. Didžiausius plotus buveinėse užima šlapi, su paviršiuje telkšančiu vandeniu plotai. Žolės įsikuria tik ant kupstų, kurie formuojasi aplink medžius. Gausu žaliųjų samanų. Balsio ežero neaukštuose šlaituose ir reljefo pakilumose yra 9050 Žolių turtingų eglynų buveinės. Jų užimamuose plotuose dirvožemiai taip pat drėgni, tačiau pastarosiose nėra paviršiuje telkšančio vandens. Šių buveinių medyne vyrauja eglė, turtingas ir įvairus krūmų ardas. Ypač tankus žolynas, nes jį sudaro plačialapiams ir spygliuočių miškams būdingi augalai.

Siekiant išsaugoti gamtines vertybes Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose yra reikalingos šios buveinių palaikymo, apsaugos ir naudojimo priemones:

  1. Atvirų pievų buveinių bei jose augančių retų ir saugomų augalų apsaugai būtinos gamtotvarkos priemonės: šienavimas ir menkaverčių medžių ir krūmų šalinimas. Šienauti rekomenduojama kasmet (nesant sąlygų nors kas antri metai). Šienauti rankiniu būdu, nuo liepos mėnesio 15 d. Esant galimybėms šieną išvežti iš teritorijos arba paliekant – susmulkinti. Medžius ir krūmus šalinti šaltuoju metų laiku, esant įšalui.
  2. Siekiant išsaugoti miškų buveinėse Balsio ežero pakrantėje esančias cenopopuliacijas, būtina kas 3–4 metai retinti traką, šalinti krūmus, griežtai riboti poilsiautojų srautą, ypač pietvakarine pakrante (tarpuežere).
  3. Kadangi lankytojų srauto apyežerėje išvengti neįmanoma, reikia visais įmanomais būdais mažinti atviro grunto plotų, atsirandančių dėl stichiškai stačiuose šlaituose minamų takų, įrengiamų laužaviečių, vaikščiojimo takais paverčiamų griovų, ardomų atodangų. Stačiausiose ežero šlaitų vietose vaikščiojimas ir takų mynimas turėtų būti uždraustas, kad ir užtveriant šias teritorijas. Laužų kūrenimas turėtų būti leidžiamas tik įrengtose laužavietėse. Didžiausių lankytojų srautų vietose, kaip pvz., griova rytiniame šlaite, galėtų būti pritaikyta tokiai apkrovai, įrengiant laiptus ir apsaugant nuo pakraščius mindymo. Pačiu ežero pakraščiu einantys, dažniausiai žvejų minami takai, taip pat galėtų būti tvirtinami. Natūraliam tankesnės žolinės dangos susiformavimui ežero pakraščiuose padėtų arčiausiai vandens augančių medžių ir krūmų iškirtimas ir pašalinimas.

 

 

Vandens telkinių, jų pakrančių buveinių stebėsena

 Mezotrofiniai ežerai, tvenkiniai ir balos (C1.2). Mezotrofiniai vandens telkiniai užima tarpinę padėtį pagal trofiškumo statusą tarp oligotrofinių ir eutrofinių. Lietuvoje tai bene švariausi ežerai, nes tipiškų oligotrofinių ežerų mūsų krašte iš viso nėra. Dauguma Lietuvos ežerų yra ledyninės kilmės, taigi, per ilgą savo egzistavimo laikotarpį sukaupę nemažai organinių ir biogeninių medžiagų.

Buveinės augalų apžvalga. Švariuose ir skaidriuose mezotrofinio tipo ežeruose veši po vandeniu pasinėrusių augalų bendrijos. Tai visų pirma sporinių augalų bendrijos, kuriose daugiausia auga maurabragio (Chara) genties dumbliai, gali pasitakyti sporinis induotis ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris) ar žiedinis augalas didysis plukenis (Najas marina). Iš šios ekologinės grupės augalų formuojasi pasinėrusių makrofitų juosta. Taip pat gana nemažai vandenyje pasinėrusių, tik žiedus ar žiedynus virš vandens iškeliančių augalų (potameidų) rūšių, pvz., permautalapė plūdė (Potamogeton perfoliatus), blizgančioji plūdė (Potamogeton lucens), Berchtoldo plūdė (Potamogeton berchtoldii), pražangiažiedė plunksnalapė (Myriophyllum alterniflorum), galinčių sudaryti plačialapių plūdžių augalijos juostą. Gali pasitaikyti plūdurlapių augalų (nimfeidų), pvz., mažažiedė vandens lelija (Nymphaea candida), paprastoji lūgnė (Nuphar luteum), plūduriuojančioji plūdė (Potamogeton natans), formuojančių vandens lelijų juostą. Mezotrofiniai ežerai pasižymi tuo, kad beveik kiekvienoje juostų gali būti randama į raudonąją knygą įrašytų augalų. Šiuose ežeruose aptinkama reliktinių, nuo ankstyvojo poledynmečio išlikusių augalų, kai vandens telkiniai buvo oligotrofiniai. Tokie augalai yra ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris), ežerinė lobelija (Lobelia dortmanna), pražangiažiedė plunksnalapė (Myriophyllum alterniflorum), menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata).

Saugomos rūšys, bendrijos, buveinės. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti šie buveinių tipui būdingieji augalai: dumblis šiurpinis žvakidumblis (Lychnothamnus barbatus), pataisūnas ežerinė slepišerė (Isoetes lacustris), magnolijūnai iš magnolijainių (Magnoliopsida) klasės – ežerinė lobelija (Lobelia dortmanna), pražangiažiedė plunksnalapė (Myriophyllum alterniflorum), paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba), rėpliojantysis vėdrynas (Ranunculus reptans), iš lelijainių (Lilioliopsida) klasės – menturlapė ežerutė (Hydrilla verticillata), didysis plukenis (Najas marina). Į Lietuvos augalų bendrijų raudonąją knygą įrašytos šios rytinės šalies dalies ežeruose pasitaikančios bendrijos: menturlapinis ežerutynas (Hydrilletum verticillati), slepišerinis lobelijynas (Isoeto-Lobelietum), didysis plukenynas (Najadetum marinae), šiurpinio žvakidumblio (Lychnothamnus barbatus) bendrija, pražangiažiedės plunksnalapės (Myriophyllum alterniflorum) bendrija

 Sąlygiškai mažai antropogeniškai paveiktuose, natūraliai besivystančiuose mezotrofiniuose ežeruose gali susidaryti šios Europos Bendrijos svarbos NATURA 2000 buveinės: 3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis, skirti daugiamečių vandenyje pasinėrusių augalų ar vienamečių seklumose arba periodiškai išnyrančiose pakrantėse augančių augalų bendrijų apsaugai, ir 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis, skirti skaidrių ir švarių ežerų dugne vešinčių įvairių maurabragūnų sąžalynų apsaugai.

 

Ežerai su menturdumblių bendrijomis (Eur. Buv. 3140).

Balsio ežeras(Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis, Verkių RP.

 Bendra charakteristika.

Botaniniu požiūriu vertingiausias Verkių RP ežeras, auga reta visame savo paplitimo areale rūšis – šiurpinis žvakidumblis (Lychnothamnus barbatus). Nesėkmingai bandė įsikurti LRK ir Europos sąjungos Paukščių direktyvos I priedo (toliau PD I) rūšis – juodakaklis kragas.

Grėsmės. Intensyvi rekreacija, ypač plaukiojimas valtimis balandžio – birželio mėn.

Apsaugos priemonės. Paukščiams: apriboti plaukiojimą valtimis šiaurinėje ežero pusėje balandžio – birželio mėn. Žinduoliams: akivaizdžių grėsmių ūdrai čia nekyla, tad ūdros apsauga šiame ežere ir jo prieigose, kaip ir kitiems žinduoliams, yra bendro pobūdžio.

 Didžiojo Gulbino ežeras, (Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis, Verkių RP).

Centrinė koordinatė: 583697, 6074168 (LKS)

Bendra charakteristika. Migracijų metu nereguliariai sutinkama 1 LRK paukščių rūšis – šaukštasnapė antis, eilė vandens paukščių įprastų rūšių, daugiausiai didžiųjų ančių ir klykuolių. Gyvena 1 – LRK ir ES BD II priedo žinduolių rūšis – ūdra.

Grėsmės. Intensyvi rekreacija, ypač plaukiojimas valtimis balandžio, birželio mėn.

Apsaugos priemonės. Apriboti plaukiojimą valtimis šiaurinėje ežero pusėje balandžio – birželio mėn. Akivaizdžių grėsmių artimiausiu metu ūdrai nekyla, tad ūdros apsauga šiame ežere ir jo prieigose, kaip ir kitiems žinduoliams, yra bendro pobūdžio.

Balsio (Kryžiokų) ežeras (Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis, Verkių RP)

Centrinė koordinatė: 585470, 6073798 (LKS)

Bendra charakteristika. Ornitologiniu požiūriu skurdus ežeras. Iš saugomų 1996 m. stebėti tuoktuvinius žaidimus atliekantys juodakakliai narai (LRK, PD 1). Tačiau rūšies perėjimas nepatvirtintas – paukščius tikėtina išbaidė valtimis plaukiojantys poilsiautojai. Didžiojo dančiasnapio (LRK) 3-7 vienetai stebimi pavasarinių migracijų metu. Tai gali būti tiek praskrendantys, tiek pasimaitinti atskridę, tačiau perintys kituose vandens telkiniuose paukščiai. Bet kuriuo atveju didieji dančiasnapiai peri miške – drevėse ar medžių sąvartose ir tik jauniklius atsiveda į vandenį. Tačiau nei vienais tyrimų metais vadų Balsio ežere nematyta. Veisimosi metu iš kitur užklysta pavienės (1-2 paukščiai) upinės žuvėdros (EB svarbos rūšis), kurios atskrenda iš kažkur toliau esančių perėjimo vietų. Fonine perinčia rūšimi yra didžioji antis – pastoviai 3-6 poros, klykuolė – 2-3 poros. Didžiosios anties jauniklių maitinimosi sąlygos prastos. Jie dažniausiai išvedami į Riešės upelį. 1996 m. jauki vada laikėsi prie turistinės bazės, kur buvo maitinama poilsiautojų. Daugiau didžiųjų ančių stebima migracijų metu, tačiau ir praskrendantys paukščiai sankaupų iš esmės neformuoja dėl nenardančiai rūšiai prastų maitinimosi sąlygų giliame, siaurais atabradais ežere. Ežere prieš lizdiniu laikotarpiu pavasarį buvo stebimos susiporavę klykuolės, jų tuoktuvinis elgesys. Ežeras labai lankomas poilsiautojų, plaukiojama valtimis. Jeigu veisimasis ir būna sėkmingas, jaunikliai Nevarduko ir Riešės upeliais galėjo būti išvesti į kitus vandens telkinius.

 

Eutrofiniai – makrofitiniai vandens telkiniai:

Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis (Eur. buv. 3150; Liet. buv. C1.3/P22.421,C1.3/P-22.420)

Sauso ežeras (kartais vadintas Alsos ežeru) (Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, Verkių RP).

Centrinė koordinatė (ne viso ežero, o jo šiaurinio galo kur yra pagrindinė vandens paukščių perėjimo vieta): 584389, 6071838 (LKS)

Bendra charakteristika. Peri, jauniklius vedžioja ir šeriasi didžiosios antys (gausiai) ir laukiai, gulbių pora, peri ir jauniklius vedžioja klykuolės, nendrinės vištelės, lankosi maitintis juodieji gandrai (PD I, LRK). Pastaruoju metu, dėl viršvandeninės augalijos plitimo pradėjo gausėti laukių (netgi ėmė formuotis jų polizdinės sankaupos). Nereguliariai peri, nesėkmingai bando įsikurti arba lankosi didysis baublys (PD I, LRK) ir nendrinė lingė (PD I), nuo 2014 m. ir iki šiol peri 1 pora plovinių vištelių (PD I, LRK)

Grėsmės. Progresuojantis užaugimas plūduriuojančia augalija bei helofitais, labai didelis vandens lygio nukritimas atskirais metais. Kita vertus, plintant augalijai atsiranda buveinės naujoms ,(tame tarpe aukščiau paminėtoms saugomoms) paukščių rūšims. Ateityje prireiks augalijos kontrolės, siekiant išvengti ežero pavirtimo pelke.

Apsaugos priemonės. Pašalinti dalį augalijos, išsiaiškinti vandens lygio nuosmukių priežastis.

Naujųjų Verkių ežeras (kartais nurodomas, kaip bevardis) (Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, Verkių RP).

Centrinė koordinatė: 584470, 6070762 (LKS)

Bendra charakteristika. Labai užžėlęs. Peri LRK ir PD 1 rūšis – vienais nereguliariai bando įsikurti didysis baublys (nors tai gali būti tas pats patinas, perskridinėjantis tarp šio ir Sauso ežerų, skiria 1,0 km), peri ir jauniklius vedžioja mažasis kragas, didžiosios antys, laukiai, ilgasnapės vandens vištelės, gausiai peri nendrynų žvirbliniai paukščiai (ežerinės nendrinukės, didžiosios ir mažosios krakšlės, nendriniai žiogeliai, nendrinės startos).

Grėsmės. Progresuojantis užaugimas nendrėmis.

Apsaugos priemonės. Dalies nendrynų pašalinimas.

Balčio (Baltiešos) ežeras.

Centrinė koordinatė: 574641, 6062934 (LKS)

Bendra charakteristika. Užpelkėjusioje pietinėje dalyje Peri didysis baublys (PD I, LRK), nendrinė lingė (PD I), peri ir šeriasi didžiosios antys, abejuose (pietinėje ir šiaurinėje) užpelkėjusiose dalyse gausiai peri nendrynų žvirbliniai paukščiai (ežerinės nendrinukės, didžiosios ir mažosios krakšlės, nendriniai žiogeliai, nendrinės startos ). Peri  (PD I, LRK) rūšys: švygžda, griežlė  ir plovinė vištelė.

Grėsmės. Progresuojantis užpelkėjimas. Dėl jo liovėsi perėti upinės ir juodosios žuvėdros, (PD I), o iš foninių rūšių – laukiai, rudagalvės antys.

Apsaugos priemonės. Šienauti nendrynus, švendrynus, pašalinti organinės kilmės plūduriuojančias tvirtas struktūras, pastatyti perėjimo plaustus žuvėdroms

Alsos tvenktinis ežeras, kartais neteisingai nurodomas, kaip Sauso ežeras (Ežerėlių geomorfologiniame draustinyje, Verkių RP).

Centrinė koordinatė: 584166, 6070544 (LKS)

Bendra charakteristika. Nereguliariai peri upinė žuvėdra (PD 1), mažasis kragas ir nendrinė lingė (PD I.). 2016 metais šios rūšys čia neperėjo. Reguliariai peri laukys, didžioji antis, šeriasi didžiųjų ančių gaigalai, gausiai peri didžiosios ir mažosios krakšlės, ežerinės nendrinukės, rečiau – nendrinė starta. Lankosi PD I rūšis – nendrinė lingė, yra tikimybė, kad, plintant viršvandeninei augalijai, ji čia vėl pradės perėti.

Grėsmės. Poilsiautojai, ežeras šalia gatvės. Augalijos (nendrynų) plitimas, kol kas paukščiams greičiau naudingas nei kelia grėsmę.

Apsaugos priemonės. Paukščių perėjimo metu (balandžio-birželio mėn.) neleisti plaukioti valtimis.

Gineitiškių-Zujūnų tvenkinys (Nesaugoma teritorija).

Centrinė koordinatė: 584166, 6070544 (LKS)

Bendra charakteristika. Perėjo juodosios žuvėdros (PD I), tačiau pastaruoju metu nebeperi. Upinė žuvėdra, nors nereguliariai, tebeperi (abi PD I). Atrodo yra tinkamos sąlygos perėti nendrinei lingei (PD I) ir didžiąjam baubliui (PD I, LRK). Perėjo juodakaklis kragas ir pilkoji antis (abi LRK), gali perėti šaukštasnapė antis (LRK). Šiuo metu, 2016 metais šių 3 rūšių perėjimas nenustatytas. Sprendžiant pagal buveines yra tikimybė, kad peri švygžda. Plovinė vištelė peri nuo 2013 metų, su pertrauka 2014, iki dabar. Iš kitų rūšių peri didysis ir mažasis kragas, nereguliariai – dryžgalvė kryklė, gausiai peri laukiai, gausiai peri, šeriasi ir jauniklius vedžioja didžiosios antys, buvo rudagalvių kirų kolonija, bet sąlygos perėti pasidarė netinkamomis, kai vėjas kinis, kuriose buvo įsikūrusi kolonija,  priplakė prie kranto. Gali perėti rudagalvė ir kuoduotoji antys, lankosi klykuolės, migracijų metu apsistoja šaukštasnapės (LRK) ir smailiauodegės (LRK) antys, cyplės.

Grėsmės. Progresuojantis užaugimas ir vandens tarša, kanadinės audinės plėšikavimas., visiškai priartėjo statybos.

Apsaugos priemonės. Identifikuoti taršos šaltinius ir imtis atitinkamų priemonių.

Buivydiškių 9-nių tvenkinių grupė.

Centrinė koordinatės (kiekvieno iš 9 tvenkinių): 584166, 6070544 (LKS), 584166, 6070544 (LKS), 584166, 6070544 (LKS), 584166, 6070544 (LKS), 584166, 6070544 (LKS), 577082, 6065831 (LKS), 577082, 6065831 (LKS), 577082, 6065831 (LKS), 577009, 6065586 (LKS).

nereguliariai perėjo juodoji žuvėdra (BD 1),tačiau 2006 m. neperėjo, tebeperi mažasis kragas (1-2 poros) ir 3-4 poros ausuotųjų kragų, 10-15 porų laukių, 2-3 poros gulbių nebylių, keliolika porų didžiųjų ančių, maitintis atskrenda upinės žuvėdros (PD 1), 7-se iš 9 tvenkinių perėjo nendrinės vištelės, peri krakšlės, ežerinės nendrinukės. Lankosi klykuolės, bet vadų nepastebėta.

Grėsmės Kai kurie tvenkiniai stipriai teršiami, brakonieriai perėjimo metu kartais nuleidžia vandenį, prie tvenkinių artėja statybos.

Dvarčionių karjeras šalia Baniškių pievos (Nesaugoma teritorija tarp Dvarčionių ir Aukštagirio miško geomorfologinių draustinių).

Centrinė koordinatė: 588673, 6067418 (LKS)

Bendra charakteristika. Nereguliariai peri gulbė, reguliariai peri 1-3 poros mažųjų kragų, 2-3 poros nendrinių vištelių, peri ir vedžioja jauniklius didžioji antis, 4-6 laukių poros, 2-3 vadas vedžioja klykuolės. Maitintis užskrenda upinė žuvėdra (PB I). Iki 1985 metų ji čia dar perėjo. Nuo 2015 metų nesėkmingai bando įsikurti  didysis baublys (PD I, LRK). Nereguliariai peri plovinė vištelė (PD I, LRK). Karjero plotas ir augalijos jame dydis matyt nepakankami esant tokiam intensyviam žmonių lankymuisi.

Grėsmės. Seklus nepratekantis telkinys potencialiai jautrus užpelkėjimui. Dėl jo jau liovėsi perėti upinė žuvėdra (PD 1). Labai šaltomis žiemomis iššąla iki dugno iš žūva žuvys (vėliau vėl užsiveisia), nukenčia bestuburių gyvūnų fauna. Kita vertus viršvandeninės augalijos plitimas ateityje gali sudaryti sąlygas įsikurti kai kurioms kitoms saugomoms rūšims – didžiajam baubliui, nendrinei lingei, stabiliau perėti plovinei vištelei.

Apsaugos priemonės. Pasiekus tam tikrą užaugimo viršvandenine augalija stadiją, pašalinti jos perteklių, galima pabandyti pastatyti pertėjimo plaustą upinei žuvėdrai. Nors plaukioti valtimis sąlygos nepalankios, tačiau pavienės guminės valtys su žvejais dar stebimos. Būtina uždrausti plaukioti valtimis balandžio-birželio mėnesiais.

 

Natūralūs distrofiniai ežerai (Eur. buv.3160; Liet. buv. C1.4)

Dažniausiai pelkėse esantys ežerai, kurių vanduo rudas dėl durpių ir humusinių rūgščių, pH 3-6. Šio tipo buveinės tiesiogiai susijusios su aukštapelkėmis ir yra liekaniniai pelkių ežerai, ežerokšniai, gilesni liūnai. ežerai pagal augalijos tipą priskiriami liūninio užžėlimo tipui. Jie dažnai be augalijos, arba ji auga pavieniui arba sudaro nedidelius sąžalynus. Aptinkama kiminų, kitų samanų bei plūduriuojančių augalų. Vilniaus miesto ribose šios buveinės charakteristiką atitinka keletas ežerų.

Bevardis aukštapelkinis ežeras šalia popieriaus fabriko Naujuose Verkiuose (Turniškių kraštovaizdžio draustinis, Verkių RP).

Centrinė koordinatė: 586014, 6071010 (LKS)

Bendra charakteristika. Kas metai stebimos 2-3 vados didžiųjų ančių.

Grėsmės. Realios grėsmės neišryškėję.

Bevardis aukštapelkinis ežeras į rytus nuo Verkių rūmų, Verkių miške.

Centrinė koordinatė: 584130, 6069323 (LKS).

Bendra charakteristika Nedidelis ežerėlis Verkių tarpkalvių įduboje. Viena iš nedaugelio vietų Vilniuje, kur auga saulašarės, kiminai. Jo liūliuojančios pakrantės teikia prieglobstį varliagyviams, vabzdžiams. Lankosi didžiosios antys, tame tarpe su vadomis,  ir gretimuose miškuose perinčios klykuolės, gyvena bebras, smailiasnukė, pievinė, mažoji kūdrinė varlės, pilkoji rupūžė, gyvavedžiai driežai.

Grėsmės. Realios grėsmės neišryškėję.

Kiti žemo trofinio lygio (su rūgščia vandens reakcija) vandens telkiniai

Ežerėlių ežeras (kitur nurodomas, kaip bevardis) Verkių miške Verkių RP.

Centrinė koordinatė: 584162, 6070022 (LKS).

Bendra charakteristika. Peri ir kurį laiką 1-2 vadas vedžioja didžioji antis, peri ir 2-3 vadas vedžioja klykuolė. Padėtis nepakitus nuo 2005 iki 2016 metų. Veisiasi baltakaktė (BD) ir šarvuotoji skėtės (BD ir LRK).

Grėsmės. Realios grėsmės neišryškėję.

 

Upės

Neris.

Bendra charakteristika. Gausiai peri, vadas vedžiojasi ir masiškai žiemoja didžiosios antys, nereguliariai peri, tačiau reguliariai maitinasi upinės žuvėdros, žiemoja pavieniai tulžiai (PD I, LRK). Gyvena ar maitinasi ūdros (BD ir LRK), upiniai bebrai (BD), kūdriniai pelėausiai (BD ir LRK) ir rudieji nakvišos (LRK).

Grėsmės. Tarša.

Apsaugos priemonės. Toliau mažinti taršalų patekimą į upę. Žinduolių apsaugai specifinių apsaugos priemonių nereikia, bet geriau apsaugoti kai kurias retas žinduolių rūšis nuo galimų pavojų, galima. Dirbtinos slėptuvės šikšnosparniams, saugios nuo kačių ar kiaunių, labai reikalingos. Jas būtų galima įrengti tiesiog po tiltais. Propaguojant sektinus ekologinės statybos pavyzdžius, galima paminėti, kad kai kuriose valstybėse jau nebeleidžiama statyti naujų tiltų, jeigu juose nėra suprojektuotų slėptuvių šikšnosparniams!

Riešės upė ir pakrantės Vilniaus m. ribose.

Bendra charakteristika. Didysis auksinukas (BD ir LRK), pleištinė skėtė (BD ir LRK), ovalioji geldutė ir siauroji suktenė (abu moliuskai BD ir LRK).

Grėsmės. Realios grėsmės neišryškėję. Teritorija stipriai veikiama urbanizacijos.

Apsaugos priemonės. Apsaugoti nuo taršos, bebrų veiklos.

Vilnelė.

Bendra charakteristika. Masiškai žiemoja didžiosios antys, žiemoja pavieniai tulžiai (BD, LRK) ir vandeniniai strazdai. Gyvena ar maitinasi ūdros (BD ir LRK), upiniai bebrai (BD), kūdriniai pelėausiai (BD ir LRK) ir rudieji nakvišos (LRK).

Grėsmės. Realios grėsmės neišryškėję.

Apsaugos priemonės. Specifinių apsaugos priemonių žinduoliams nereikia, tačiau šikšnosparniais galima pasirūpinti, įruošiant jiems saugių slėptuvių pakrantėse.

Dumblingos upių pakrantės (Eur. buv. 3270; Lie. buv. C3.5)

Kairiajame Neries posūkio krante ties Verkių rūmais Verkių RP.

Centrinė koordinatė: 583327, 6068503 (LKS)

Bendra charakteristika. Maitinasi ir ilsisi didžiosios antys, praskrendantys tilvikai, ilsisi didieji dančiasnapiai. Gyvena ar maitinasi ūdros (BD ir LRK), upiniai bebrai (BD), kūdriniai pelėausiai (BD ir LRK) ir rudieji nakvišos (LRK). Gyvena pleištinės skėtės (BD ir LRK).

Grėsmės. Realios grėsmės neišryškėję. Padidėjusi tarša, tame tarpe atsitiktinė naftos ar kitomis cheminėmis medžiagomis būtų pražūtinga.

Apsaugos priemonės. Specifinių apsaugos priemonių žinduoliams nereikia, tačiau šikšnosparniais galima pasirūpinti, įruošiant jiems saugių slėptuvių pakrantėse.

Dešinio Neries kranto pakrantės ruožas 250 m prieš srovę nuo Verkių rūmų Verkių RP.

Centrinė koordinatė: 583525, 6068549 (LKS)

Bendra charakteristika. Maitinasi ir ilsisi didžiosios antys, praskrendantys tilvikai, ilsisi didieji dančiasnapiai. Gyvena ar maitinasi ūdros (BD ir LRK), upiniai bebrai (BD), kūdriniai pelėausiai (BD ir LRK) ir rudieji nakvišos (LRK). Gyvena pleištinės skėtės (BD ir LRK).

Grėsmės. Realios grėsmės neišryškėję. Padidėjusi tarša, tame tarpe atsitiktinė naftos ar kitomis cheminėmis medžiagomis būtų pražūtinga.

Apsaugos priemonės. Apsaugos priemonės: specifinių apsaugos priemonių žinduoliams nereikia, tačiau šikšnosparniais galima pasirūpinti, įruošiant jiems saugių slėptuvių pakrantėse.

 

Drėgnos pievos, viksvų žemapelkės

Eutrofiniai aukštieji žolynai (Eur. buv. 3270; Lie. buv. C3.5)

Baniškių pieva abipus Dvarčios upelio prie Dvarčionių karjero (Nesaugoma teritorija tarp Dvarčionių ir Aukštagirio miško geomorfologinių draustinių).

Centrinė koordinatė: 588984, 6067580 (LKS)

2 perinčios LRK paukščių rūšys, 2 Europos sąjungos PD I priedo paukščių rūšys.

Bendra charakteristika Peri didžiosios antys, griežlės (LRK, PD1), švygždos (LRK, PD1), pempės, perkūno oželiai.

Grėsmės. Kol šienaujama ar ganoma realios grėsmės (pvz., užaugimas krūmais) neiškyla.

Apsaugos priemonės. Skatinti ganymą ir šienavimą.

 

Viksvų žemapelkės

Šiaurinis Didžiojo Gulbino ežero pakraštys, abipus Riešės upelio, atvira viksvų pelkutė (Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis Verkių RP).

Centrinė koordinatė : 588984, 6067580 (LKS)

Nėra perinčių LRK ir Europos Sąjungos PD I priedo paukščių rūšių.

Grėsmės. Užaugimo viksvomis ir krūmais grėsmė.

Apsaugos priemonės. Skatinti ganymą ir šienavimą; naikinti karklų krūmus. Specifinių apsaugos priemonių žinduoliams nereikia. Bebras yra europinės svarbos žinduolis, bet nei bebrų trobelėms nei jų šeimininkams didelių pavojų Vilniaus gamtinėse buveinėse nėra. Tačiau šikšnosparniams galima įruošti slėptuvių pakrantėse. Šis ežeras yra itin šikšnosparnių mėgiamas.

 

Upių skardžiai

Neries upė Verkių RP ribose.

Bendra faunos charakteristika. Peri tulžiai (PD I, LRK). Lankosi ar maitinasi ūdros, upiniai bebrai, kūdriniai pelėausiai ir rudieji nakvišos .

Grėsmės. Pavasariniai skardžių nuplovimai; dėl taršos sumažėjęs vandens skaidrumas.

Apsaugos priemonės. Visos priemonės, nukreiptos prieš bendrą upės vandens taršą. Specifinių apsaugos priemonių žinduoliams nereikia. Tačiau šikšnosparniais galima pasirūpinti, įruošiant jiems saugių slėptuvių pakrantėse.

 

Paupių šlaitai, parkai ir kiti senų lapuočių, spygliuočių želdiniai

Dešiniojo Neries upės kranto ruožas tarp Verkių parko ir Trinapolio bažnyčios (Kalvarijų istoriniame draustinyje Verkių RP).

Bendra charakteristika. Peri žaliosios meletos (LRK). Maitinasi vėlyvieji šikšniai, šiauriniai šikšniai, rudieji nakvišos, kūdriniai pelėausiai (BD ir LRK).

Grėsmės. Potenciali grėsmė yra senų, drevėtų medžių kirtimas.

Apsaugos priemonės. Išsaugoti senus drevėtus medžius, įruošti dirbtinų slėptuvių šikšnosparniams.

Vokės upės šlaitai aukštuosiuose Paneriuose.

Bendra charakteristika. Peri vidutinieji geniai (PD I) ir žaliosios meletos (LRK). Gali perėti kukutis (LRK) ir dirvoninis kalviukas (PD I). Gyvena ūdros (BD; LRK), upiniai bebrai (BD).

Grėsmės. Potenciali grėsmė yra senų, drevėtų medžių kirtimas.

Apsaugos priemonės. Išsaugoti senus drevėtus medžius.

Turniškės kraštovaizdžio draustinis Verkių RP.

Bendra charakteristika. Peri juodosios meletos (PD1), žaliosios meletos (LRK) jerubės (PD 1) vidutiniai margieji geniai (PD 1), perėjo didysis baublys (LRK ir PD I) ir gali perėti švygžda (LRK ir PD I).

Grėsmės. Sanitariniai miško kirtimai, pomiškio ir išvartų šalinimas.

Apsaugos priemonės. Išsaugoti neliesto miško plotelius, ypač jo juostą abipus Turnės upelį, įskaitant lapuočių sausuolius, stuobrius ir virtuolius.